Anotacija. Romano Barbarų belaukiant pasakotojas, lojalus neįvardytos
Imperijos pareigūnas, tarnaujantis mažame pasienio mieste, gyvena ramų
gyvenimą, kolekcionuoja akmenis, kasinėja griuvėsius dykumoje ir
šifruoja paslaptingus rašmenis ant tuopos skalų. Bet kartą mieste
pasirodo pulkininkas Džolas ir stoja į žūtbūtinę kovą su barbarais,
kurie laikomi pavojingais Imperijai.
Suvokęs, kaip žiauriai ir neteisingai elgiamasi su belaisviais,
miestelio teisėjas pajunta užuojautą aukoms ir įvykdęs protesto aktą
pats tampa Imperijos priešu. Būdamas paprastas žmogus, graužiamas
sąžinės tolimais laikais nežinomoje šalyje, jis tarytum įkūnija visus
žmones, kurie gyvena totalitarinėse valstybėse, nepripažįstančiose
teisingumo ir padorumo.
Johnas Maxwellas Coetzee (Džonas Maksvelas Kutsė, gim.
1940) – PAR rašytojas, išleidęs apie dvidešimt knygų ir apdovanotas
daugiau kaip dešimčia garsių premijų, tarp jų du kartus Bookerio
premija: 1983 m. už romaną Maiklo K gyvenimas ir laikai (liet. 2005) ir 1999 m. už romaną Nešlovė (liet. 2002). Lietuvių kalba dar išleistas J. M. Coetzee romanas Lėtas žmogus (2012).
Barbarų belaukiant – vienas geriausių rašytojo romanų.
Barbarų belaukiant – vienas geriausių rašytojo romanų.
Puslapių skaičius: 207
Leidykla: Baltos lankos, 2013
Perskaityta: 2014 01 22
Knyga: iš bibliotekos
"Kodėl mes praradome gebėjimą gyventi laike taip, kaip žuvys gyvena vandeny, kaip paukščiai gyvena ore, kodėl mes nebemokame gyventi kaip vaikai?"
Tai knyga apie permainas, vertybes, gebėjimą išlikti žmogumi kuomet aplinkui kiti virsta "žvėrimis".
Knygoje veiksmas banguoja iš lėto ir tolygiai kaip jūra štilio metu.
Puslapiuose palengva ir pretenzingai sugula istorija apie stiprios
dvasios žmogų, kovojantį už tikrąsias vertybes, savo principus, už
teisybę. Ta kova vyksta ne tik skambių ditirambų skeldimu, bet ir konkrečiais darbais, kurie vertė žavėtis šio žmogaus stiprybe.
Skaitant buvo galima kone apčiuopiamai pajusti sklandant taip ir neužduodamą autoriaus klausimą - o kas iš tikrųjų yra barbaras?
Leidykla: Baltos lankos, 2013
Perskaityta: 2014 01 22
Knyga: iš bibliotekos
"Kodėl mes praradome gebėjimą gyventi laike taip, kaip žuvys gyvena vandeny, kaip paukščiai gyvena ore, kodėl mes nebemokame gyventi kaip vaikai?"
 |
| J. M. Coetzee |
Skaitant buvo galima kone apčiuopiamai pajusti sklandant taip ir neužduodamą autoriaus klausimą - o kas iš tikrųjų yra barbaras?
„Tam tikra prasme aš bendrauju su ja kaip meilužis: nurengiu ją,
numaudau, glostau, miegu greta, – bet lygiai taip pat galėčiau pririšti
ją prie kėdės ir mušti, tai būtų ne mažiau intymu.“
O aš pati vis negalėjau iki galo "susidraugauti" su pagrindiniu veikėju - tarpais jutau jam didelę simpatiją, užuojautą, o kartais gryną, neaskiestą antipatiją ir pasipiktinimą. Simpatizavau dėl tvirtos valios, bei gebėjimo laikytis savo nusistatymų kuomet kiti pasiduoda "bandos jausmui", bei valdžios diktatūrai. O, bet, tačiau labiausiai piktinausi jo naudojimųsi savo padėtimi - priglaudęs barbarę naudojosi ja tenkindamas savo kūniškus poreikius, aišku seksu praktiškai niekada ir nesibaigdavo, bet vis tiek... Ir aplamai mane labiausiai piktina (ir šlykština) kuomet seni ir "nupezę" diedai priekabiauja, o dar baisiau - santykiauja (!) su moterimis, kurios tiktų į anūkes. Fuj.
O iš esmės knyga visai patiko, tačiau ne tie tiek, kad norėčiau skaityti antrą kartą.
Vertinimas 4-/5
O aš pati vis negalėjau iki galo "susidraugauti" su pagrindiniu veikėju - tarpais jutau jam didelę simpatiją, užuojautą, o kartais gryną, neaskiestą antipatiją ir pasipiktinimą. Simpatizavau dėl tvirtos valios, bei gebėjimo laikytis savo nusistatymų kuomet kiti pasiduoda "bandos jausmui", bei valdžios diktatūrai. O, bet, tačiau labiausiai piktinausi jo naudojimųsi savo padėtimi - priglaudęs barbarę naudojosi ja tenkindamas savo kūniškus poreikius, aišku seksu praktiškai niekada ir nesibaigdavo, bet vis tiek... Ir aplamai mane labiausiai piktina (ir šlykština) kuomet seni ir "nupezę" diedai priekabiauja, o dar baisiau - santykiauja (!) su moterimis, kurios tiktų į anūkes. Fuj.
O iš esmės knyga visai patiko, tačiau ne tie tiek, kad norėčiau skaityti antrą kartą.
Vertinimas 4-/5
Romano
Barbarų belaukiant pasakotojas, lojalus neįvardytos Imperijos
pareigūnas, tarnaujantis mažame pasienio mieste, gyvena ramų gyvenimą,
kolekcionuoja akmenis, kasinėja griuvėsius dykumoje ir šifruoja
paslaptingus rašmenis ant tuopos skalų. Bet kartą mieste pasirodo
pulkininkas Džolas ir stoja į žūtbūtinę kovą su barbarais, kurie laikomi
pavojingais Imperijai. Suvokęs, kaip žiauriai ir neteisingai elgiamasi
su belaisviais, miestelio teisėjas pajunta užuojautą aukoms ir įvykdęs
protesto aktą pats tampa Imperijos priešu. Būdamas paprastas žmogus,
graužiamas sąžinės tolimais laikais nežinomoje šalyje, jis tarytum
įkūnija visus žmones, kurie gyvena totalitarinėse valstybėse,
nepripažįstančiose teisingumo ir padorumo. - See more at:
http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/grozineliteratura/proza/barbarubelaukiant#sthash.51A30jNA.dpuf
Romano
Barbarų belaukiant pasakotojas, lojalus neįvardytos Imperijos
pareigūnas, tarnaujantis mažame pasienio mieste, gyvena ramų gyvenimą,
kolekcionuoja akmenis, kasinėja griuvėsius dykumoje ir šifruoja
paslaptingus rašmenis ant tuopos skalų. Bet kartą mieste pasirodo
pulkininkas Džolas ir stoja į žūtbūtinę kovą su barbarais, kurie laikomi
pavojingais Imperijai. Suvokęs, kaip žiauriai ir neteisingai elgiamasi
su belaisviais, miestelio teisėjas pajunta užuojautą aukoms ir įvykdęs
protesto aktą pats tampa Imperijos priešu. Būdamas paprastas žmogus,
graužiamas sąžinės tolimais laikais nežinomoje šalyje, jis tarytum
įkūnija visus žmones, kurie gyvena totalitarinėse valstybėse,
nepripažįstančiose teisingumo ir padorumo. - See more at:
http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/grozineliteratura/proza/barbarubelaukiant#sthash.51A30jNA.dpuf
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą