Jostein Gaarder "Cirko direktoriaus duktė"

Oficialiai. Romanas apie savavalį šachmatininką, lemtingą erotinį ryšį, vorą, kuris įkliuvo į savo paties pinkles, visus, norėjusius rašyti, bet neturėjusius ką papasakoti, raktą į urbanistinę šlovę ir postmoderniąją tapatybę, cirko direktoriaus dukterį.


Visų pirma - klaidingas pavadinimas, bei anotacija (mane apgavo, tikėjausi visai kitokios istorijos...). 

S.Gruen "Vanduo drambliams"

Oficialiai. Istorija prasideda senelių namuose netoli Čikagos. Devyniasdešimtmetis vaidingas senis Džeikobas Jankovskis, negalintis susitaikyti su savo senatve ir bejėgiškumu, stebi netoliese įsikūrusio keliaujančio cirko gyvenimą. Buvusį veterinarą prisiminimai nuneša į trečiąjį XX a. dešimtmetį, didžiosios depresijos laikus. Ir į cirką.

Septyniolikmetį Džeikobą krizė užgriūva netikėtai ir negailestingai: per vieną dieną jis netenka ir tėvų, ir namų. Beveik baigtos veterinarijos studijos taip pat praranda prasmę – ir apkvaitęs iš nevilties gerų tėvų vaikas staiga šoka į riedantį traukinį. Pasirodo, jis pakliuvo į keliaujantį cirką. Cirko realybė už blizgučiais nusagstytos užuolaidos – skaudi: žavus ir nenuspėjamai žiaurus direktorius, bedarbiai, kiekviename mieste laukiantys laisvos vietelės, nebegalinčių dirbti juodadarbių mėtymas iš važiuojančio traukinio... Jaudinantis ir įtampos kupinas gyvenimas, į kurio verpetą patekęs Džeikobas iš geltonsnapio studento tampa cirko gyvūnų gydytoju, staigiai suvyriškėja (nesakysime, kokiomis aplinkybėmis) ir įsimyli. Netgi du kartus: žavią artistę cirko direktoriaus žmoną Marleną ir protingą, bet užsispyrusią dramblę Rozą. Prasideda blogiausias ir geriausias Džeikobo gyvenimo laikas...

„Vanduo drambliams“ – nuostabi istorija: pilna įtampos, patraukli, juokinga ir graudi – kaip tikrai geras pasaulinio lygio cirko vaidinimas. Šis pasakojimas pavergs netgi tuos, kurie nemėgsta cirko; juk argi visas gyvenimas nėra cirkas? Ypač visuotinės krizės laikais.

Waris Dirie "Dykumų gėlė"

Oficialiai. Varis Diri (Waris Dirie) pasakoja sukrečiančią gyvenimo istoriją. Vos dvylikos ji pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų Somalyje. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi savo karjeros viršūnę, per vieną interviu garsus supermodelis išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą, vykstantį daugelyje Afrikos genčių. Ji pati patyrė šį žiaurų ritualą sulaukusi vos penkerių.

G.Soucy “Mergaitė,kuri mėgo žaisti su degtukais”

Oficialiai: Apleistas dvaras po lietaus pritvinkusiais debesimis, virtų šparagų spalvos pušynas ir mergaitė, svajojanti apie pasaulio stebuklus už devynių jūrų, ryjanti žodynus, gainiojanti laumžirgius smaragdiniais sparnais, keičianti keistojo Teisingojo Atpildo tvarsčius ir renkanti bičiulius grybus…
Vieną dieną visagalis jos tėvas išleidžia paskutinį atodūsį ir palieka vaikus savarankiškai tvarkyti pasaulio reikalų…
Šios burtų knygos žodžiai – tai baltos karavelės, vėjo genamos pirmyn. Skaitydami juos, mes plaukiame kartu su metraštininke, užrašinėjančia nepaprastus įvykius, į nepažįstamus ir paslaptingus kraštus.

Gaetan Soucy

Romanas „Mergaitė, kuri mėgo žaisti su degtukais“ – neįprasta, žanro ribas peržengianti knyga, kurioje jungiasi psichologinio trilerio, fantastinio romano, filosofinės pasakos elementai.