Milan Kundera "Juokingos meilės"

   Anotacija. „Žmogus žengia per dabartį užrištomis akimis. Jis gali tik nujausti ir spėlioti, ką išgyvenąs. Tik paskui jam bus nurišta nuo akių skarelė ir jis, žvilgtelėjęs į praeitį, supras, ką nugyvenęs ir kokią tai turėjo prasmę.“ „Juokingos meilės“ – jau ketvirtoji žymaus čekų rašytojo, gyvenančio Prancūzijoje, Milano Kunderos (g.1929) knyga lietuviškai, suteikianti progą palyginti tokius skirtingus forma, nuotaika, fabula jo romanus ir atsidusti: na ir talentas! 

Axel Munthe "Knyga apie San Mikelę"

Anotacija.

„Saugokis šviesos! Saugokis šviesos! Per didelė šviesa kenkia mirtingųjų akims!“

   „Knyga apie San Mikelę“ – ir gydytojo užrašai, ir autobiografija.

Axelis Munthe pripažįsta, „kad norint parašyti knygą apie save, paprasčiausiai tereikia visomis išgalėmis stengtis galvoti apie kitus.“

   Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones (knygoje šmėsteli rašytojas Guy de Maupassant‘as, gydytojas Louis Pasteuras), turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Pasakojama su meile, gailesčiu, švelniu humoru, sklandant vos juntamai magijos dvasiai. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“.

Andrei Makine "Trumpų amžinų meilių knyga"

    Anotacija. "Vienintelė tikra doktrina visai paprasta. Ji kyla iš meilės vienas kitam." Andrei Makine (g. 1957 m.) – prancūzų rašytojas, gimęs Sibire. Prancūzės emigrantės anūkas jau dvidešimt penkerius metus gyvena Paryžiuje, rašo prancūziškai ir yra pirmas rusas, gavęs solidžiausią Prancūzijos literatūrinę Goncourt‘ų premiją už romaną „Prancūziškas testamentas“. Autoriaus knygos išverstos į daugiau kaip keturiasdešimt kalbų. Andrei Makine visuomet saugojo savo jaunystės paslaptis, tad „Trumpų amžinų meilių knyga“  skaitytojams galbūt praskleis jo paslapčių skraistę. 

Gabriel Garcia Marquez "Apie meilę ir kitus demonus"

   Anotacija. 1949 m., griaudami senovinį vienuolyną, kurio vietoje turėjo iškilti penkių žvaigždučių viešbutis, vienoje kriptoje darbininkai atranda keletą pabirų kaulų ir skaistaus vario spalvos plaukus. Išskleisti ant aslos, jie buvo dvidešimt dviejų metrų ilgio...

   Tikras faktas ar dar viena „Šimto metų vienatvės“ autoriaus lakios vaizduotės išmonė? Nesvarbu, nes taip prasideda nepaprasta meilės istorija XVIII a. Kartachenoje, Kolumbijos mieste. Vienintelė markizo de Kasalduero duktė Sierva Marija de Todos los Ancheles, įkąsta šuns su žvaigžde kaktoje, atsiduria Inkvizicijos kalėjime. Apkaltinta ryšiais su šėtonu, nelaimingoji gyvens ten kartu su savo egzorcistu donu Kajetanu Delaura, kol įsiliepsnos nežabota ir pragaištinga meilė...

   Šiame romane „Apie meilę ir kitus demonus“ (1994), kur tikrovė persipina su legendomis, mistika susilieja su erotika, G. García Márquezas praplečia savo išrastojo magiškojo realizmo ribas. Tai romanas, trykštantis poezija. Tai metraščio stiliumi papasakoti tolimos istorijos įvykiai, dar kartą patvirtinantys didžiojo Kolumbijos mitų kūrėjo neginčijamą talentą.

Fiodoras Dostojevskis "Baltosios naktys"

   Anotacija. Didžiojo rusų klasiko pavadintas "Sentimentaliu romanu", kūrinys turi paantraštę "Iš svajotojo atsiminimų". Tai lyriška herojaus išpažintis, atskleidžianti jaunuolio dvasines kančias, vidinio pasaulio formavimąsi.

Anatolijus Pristavkinas "Snaudė naktį aukso debesėlis"

    Anotacija. Autobiografinė apysaka apie našlaičius vaikus, kuriuos karas, stalinizmo piktadarybės pasmerkė begalinėms kančioms – broliai dvyniai išsiunčiami į Kaukazą.

Alessandro Baricco "Be kraujo"

   Anotacija. Kaip ir garsiajame „Šilke“, autorius neaprėpiamą gyvenimą sutalpino į keletą žodžių ir gestų, o herojams sukūrė kritinę situaciją, kurioje atsiskleidė jų esmė.

Naujausia vieno žymiausių šiuolaikinių italų autorių A. Baricco knyga „Be kraujo“, pasirodžiusi 2002 m., – rūsti dviveiksmė baladė su vesterno elementais. Keturi ginkluoti vyrai atvažiuoja į Mato Rucho sodybą ir žvėriškai nužudo Manuelį Roką bei jo mažametį sūnų. Gyva lieka tik Nina. Po kelių dvidešimtmečių ji susiranda vieną iš žudikų...

Muriel Barbery "Ežio elegancija"

   Anotacija. Septintame Paryžiaus rajone, prašmatniame name, susipina trijų veikėjų likimai ir užsimezga neįmanoma draugystė tarp tikros namo sargės, turtingų tėvų paauglės dukters bei turtingo meno mylėtojo japono. Renė ir Paloma panašiai kalba apie laiką, grožį ir gyvenimo prasmę, abi garbina Japonijos kultūrą.

   „Aš – Renė, man penkiasdešimt ketveri, dirbu namsarge Grenel gatvėje Nr. 7, buržujų name. Esu našlė, maža, bjauri rubuilė, pėdos su išsišovusiais kaulais, ir būna rytų lyg tyčia, kai man iš burnos tvoskia kaip iš begemoto nasrų. Tačiau svarbiausia, aš taip puikiai atitinku stereotipinės namsargės paveikslą, kad niekam net į galvą nešautų, jog esu kur kas labiau apsišvietusi nei visi šie turtuoliai. Aš – Paloma, man dvylika, gyvenu Grenel gatvėje Nr. 7, turtuolių bute. Bet jau labai seniai žinau, kad galutinė stotelė – akvariumas: suaugusiųjų būties tuštumas ir beprasmybė. Iš kur tai žinau? Taip jau yra, kad esu labai protinga. Netgi išskirtinai protinga. Taigi todėl apsisprendžiau: šių mokslo metų pabaigoje, per savo tryliktąjį gimtadienį, nusižudysiu.“

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas"

Anotacija. "Kaukiantis malūnininkas“ (1981) – aštuntas Paasilinnos romanas, išverstas į daugiau kaip 20 užsienio kalbų, pagal jį pastatytas to paties pavadinimo vaidybinis filmas. Pagrindinis romano veikėjas Gunaras Hutunenas – „sutrikusios motorikos, bet auksinių rankų“ keistuolis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jis atvyksta į kaimelį Suomijos šiaurėje, ten nusiperka ir naujam gyvenimui prikelia seniai nebenaudojamą malūną. Žemdirbystės būrelio patarėjos – mylimosios – padedamas užveisia daržovių, mala avižinius miltus, tetervino sparnu apsišluoja namus, tad, regis, gyventų kaip „normalus“ žmogus... Jei ne keistas Gunaro būdas, išskiriantis jį iš tenykščių: vis neištveria neužkaukęs – tai mėgdžiodamas laukinius gyvūnus ir linksmindamas miestelio gyventojus, tai iš vienatvės, tai sėkmę įtvirtindamas, tai negalėdamas neprisidėti prie bažnytinių giesmių.

Jo Nesbo "Šarvuota širdis"

   Anotacija. Osle vėl neramu. Vėl siautėja paslaptingas žudikas. Pirmosios jo aukos – dvi jaunos moterys. Abi randamos su dvidešimt keturiomis keistomis durtinėmis žaizdomis, abi prigėrė savo pačių kraujyje. Nusikaltimo vietose – jokių įkalčių. Policija aklagatvyje, o žiniasklaida šurmuliuoja vis garsiau.
   Vienintelis galintis padėti žmogus – Haris Hūlė – pradingo ir nenori būti surastas. Tik išgirdęs žinią apie tėvo ligą grįžta į Oslą, tačiau neturi ūpo kištis į bylos tyrimą.
Vis dėlto skatinamas profesinės pareigos ir žmogiškumo pasiryžta žūtbūt surasti žudiką.
   Netrukus Hūlė supranta susidūręs su psichopatu.

Jojo Moyes "Mergina, kurią palikai"

   Anotacija. 1916 m. prancūzų dailininkas Eduaras Lefevras išvyksta į frontą. Kai Prancūzijos miestelį, kuriame lieka gyventi jo žmona Sofi, užima vokiečiai. Eduaro tapytas žmonos portretas priverčia smarkiau plakti vokiečių Kommandant širdį, o moters galvoje ima bręsti pavojingas planas. Troškimas pasimatyti su vyru galiausiai paskatina Sofi rizikuoti viskuo – šeima, reputacija ir net gyvybe.
   Praėjus beveik šimtui metų Sofi portretas atsiduria Livės Halston namuose kaip jos vyro vestuvinė dovana, kurią jis įteikia prieš savo mirtį. Atsitiktinė pažintis atskleidžia, kiek iš tikrųjų vertas tas paveikslas ir kokia audringa jo istorija, netrukus aukštyn kojom apversianti Livės gyvenimą.
   Knygoje „Mergina, kurią palikai“ dvi jaunas moteris skiria ištisas amžius, bet vienija pasiryžimas visais įmanomais būdais kovoti už tai, kas joms brangiausia.

Paulo Coelho "Veronika ryžtasi mirti"

   Anotacija. Po bandymo nusižudyti Veronika stipriai pakenkia savo širdžiai ir dabar bet kurią akimirką gali atsisveikinti su šiuo pasauliu. Niekas nežino, kiek jai liko: mėnuo, savaitė ar tik ši akimirka... Bet tikriausiai savaitė. Net ir seniausi psichiatrinės ligoninės gyventojai susimąsto, žvelgdami į jauną merginą, vėl atradusią gyvenimą, kokia trapi yra egzistencija. Juk jai liko tik savaitė, o laikrodis vis tiksi...

   Taip atsidūrusi ant slenksčio tarp čia ir ten mergina atranda begalę nepatirtų dalykų: ji net nesistengdama valdytis trenkia antausį senam vyriškiui, vakarais apsirengusi plonyčiais drabužiais žiūri į žvaigždes, beprotiškai skambina pianinu, masturbuojasi nepažįstamo vaikino akivaizdoje ir net įsimyli...

„Aš jus pažįstu tik savaitę, ir būtų per anksti sakyti: „Aš tave myliu”. Per anksti ir kartu per vėlai, nes man liko tik ši naktis. Bet didžiausia vyro ir moters beprotybė ir yra meilė.”

Albert Camus "Nuopuolis"

   Anotacija. Maištas – kita itin svarbi A. Kamiu sąvoka. 1950 m. rašytojas sukūrė Maištaujantį žmogų – savitą maišto idėjų istoriją. Maištas visada susijęs su kitų ir kitokių žmonių neigimu, net žudymu. Į maištą, į revoliuciją kviečiančios ideologijos tiesiogiai ir netiesiogiai skatina žudyti. Kur išeitis? Kamiu pabrėžė atskiro žmogaus sąmoningumą, laisvę pasirinkti, taip pat žmonių tarpusavio solidarumą, palaikomą bendros visiems „Egsistencinės“ prasmė.

Marlo Donato Parmelee "Kerėpla. Mano gyvenimas su IS"

   Anotacija. Yra begalė dar neperskaitytos geros literatūros. Tačiau tikėtina, kad šia istorija praplėsite tolerancijos ir supratimo  ribas.

   Tikra, nuoširdi Marlos gyvenimo istorija apie ją pačią – linksmą puošeivą, visų pažįstamų ir draugų akivaizdoje virtusią tikra kerėpla.

  Iš Niujorko atvykusi Marla apsigyvena Londone, čia ji svajoja pradėti muzikinę karjerą. Tam kad užsidirbtų papildomų pinigų, mergina įsidarbina prabangioje drabužių parduotuvėje.

Visi planai ima žlugti, kai, vos mėnesį pagyvenusi svajonių mieste, ji pajunta sparčiai blogėjant regėjimą.

   Galvotrūkčiais lėkdama per gyvenimą ji spėja apsilankyti Paryžiuje, Majamyje, o gyvenant Londone jai diagnozuojama išsėtinė sklerozė, viena populiariausių šių laikų nervų ligų, dažniausiai pakertančių jaunus žmones.

   Nusiteikusi „na ir kas, kad sergu, vis tiek gerai atrodau“, Marla nenuleidžia rankų ir su svaiginančiom bei širdį gniaužiančiom pasekmėm įgyvendina savo svajonę.

Paolo Giordano "Žmogaus kūnas"

   Anotacija. Romane „Žmogaus kūnas“ kalbama apie karą: Afganistane, tarp žmonių, šeimoje, apie nematomą ir labai pavojingą kovą su pačiu savimi.
   Kas yra šeima? Kodėl kyla karas? Kaip tampama kareiviu?
   Viršila Antonijus Renė vadovauja vaikinų būriui. Vos dvidešimties seržantas Robertas Jietris – vienas jauniausių. Misija Afganistane jam ir daugeliui kitų pirmas didelis gyvenimo išbandymas. Išsekę nuo karščio, kankinami nuobodulio, baimės ir nuolatinės grėsmės, nors šioji kasdien atrodo vis neįtikimesnė, bazėje kareiviai kuria savo gyvenimą: mezga draugystes, veliasi į konfliktus, įsimyli ir visaip stengiasi prasiblaškyti.
Ir tiktai naktimis, išsitiesę ant gultų, jie vis dar nustebinami prisiminimų iš ano – taikaus gyvenimo. Visiškoje tyloje, tiek civilizacijos, tiek gamtos, girdi, kaip plaka jų širdis, kaip ūžia kiti vidaus organai – kaip nepaliaujamai veikia žmogaus kūnas.
Jie dar nežino, kad yra atsiųsti į vieną pavojingiausių konflikto zonų: „smėlio dėžę, kurioje nuolat nutinka nelaimių“, kur, regis, nieko nėra, vien dulkės, kur dienos šviesa tokia ryški, jog sukelia konjunktyvitą, o naktimis lempos nedegamos, kad nebūtum apšaudytas iš minosvaidžių.

Sandra Brown, Lori Armstrong, Jeff Abbott ir t.t... "Mirusiems nėra ramybės"

Anotacija. 

Dvidešimt šeši autoriai – viena kvapą gniaužianti istorija! Detektyvinė istorija apie kerštą, godulį ir meilę, sukurta dvidešimt šešių geriausių JAV pasakotojų. Kiekvienas iš šių itin populiarių rašytojų atskiru skyriumi prisideda prie istorijos kūrimo. Įtampa be paliovos auga, kol pasiekia netikėtą pribloškiantį finalą.

   Įvairiomis machinacijomis ir palaidu elgesiu garsėjančio San Fransisko meno muziejaus kuratoriaus Kristoferio Tomo kūnas randamas... vieno Berlyno muziejaus eksponate – viduramžius menančiame kankinimo įrankyje, vadinamame geležine mergele. Įtarimai pirmiausia krinta ant jo žmonos Rozmerės. Tyrimo metu tarsi randama įtarimus patvirtinančių įkalčių, moteris pripažįstama kalta ir jai įvykdoma mirties bausmė.

Lionel Shriver "Pasikalbėkime apie Keviną"

Anotacija.

Meilės labiausiai reikia tam, kuris mažiausiai jos vertas

   Knygoje drąsiai ir be sentimentų atsigręžiama į vaiko ir motinos santykius. Kokia gali būti nemeilės kaina?

   Laimingai ištekėjusi Eva Kačiadurian po ilgų dvejonių ryžtasi pastoti ir labai greitai suvokia, kad... nėra pasiruošusi motinystei. Vis dėlto gimus sūnui ji iš visų jėgų stengiasi būti gera motina, tačiau mažasis Kevinas, tarsi jausdamas vidines mamos abejones, nuo pat pirmųjų dienų atstumia visas jos pastangas.

   Dėl motinystės atsisakiusi ankstesnio gyvenimo, įdomaus darbo, nesugebėdama užmegzti ryšio su sūnumi, niekur nerasdama pagalbos ir supratimo, Eva palengva grimzta į melancholiją, o užsisklendęs, niūrus ir ciniškas Kevinas augdamas vis išradingiau ją terorizuoja.

   Ilgai ir tyliai tarp motinos ir sūnaus tvinkusi įtampa prasiveržia Kevino šešioliktojo gimtadienio išvakarėse. Paauglys padaro tai, kas išsprogdina ne tik Evos ir Kevino gyvenimus...

   Po šio įvykio niekas nebegalės likti taip, kaip buvę. Ir Eva su Kevinu tam, kad galėtų gyventi toliau, privalės nueiti ilgą kelią ir rasti atsakymus į labai daug klausimų...

Erich M.Remarque "Šešėliai rojuje"

   

   Anotacija.  Romane „Šešėliai rojuje“ E. M. Remarkas vaizduoja vokiečių emigrantų gyvenimą Jungtinėse Amerikos valstijose.

Toni Morrison "Mylima"

   

   Anotacija.  Nobelio premijos laureatės Toni Morrison (g. 1931) romanas Mylima – sukrečiantis pasakojimas apie laisvėn pabėgusią vergę. Ji iš meilės nužudo dukterį, kad ši nepatektų į persekiotojų rankas.

Martynas Starkus "Šilko kelias, arba 10 000 kilometrų su "Pagieža" "

   Anotacija. Šilko kelias – seniausias žinomas prekybos kelias, nuo antikos iki viduramžių pabaigos jungęs Kiniją, Indiją, Persiją, Arabiją, Graikiją ir Romą. Juo buvo gabenamas šilkas, brangakmeniai, prieskoniai ir kiti Rytų turtai, vyko kultūros mainai.

   Gerą istorinio Šilko kelio gabalą šeši keliautojai iš Lietuvos įveikė senais mersedesais. Daugiau kaip 10 000 kilometrų iki galutinio tikslo – Uzbekijos sostinės Taškento – ikikarinių Lietuvos kariuomenės tankų vardais pakrikštyti automobiliai „Slibinas“, „Drąsutis“ ir „Pagieža“ riedėjo mėnesį. Knygos autorius – televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas Martynas Starkus į šį nuotykį leidosi trokšdamas pamatyti paslaptingąją Persiją. Kartu su juo „Pagiežos“ ekipažą sudaręs Vytaras Radzevičius parūpino kelionei „oficialų“ motyvą: aplankyti jo karinės tarnybos Turkmėnijoje vietas.