Haruki Murakami (村上 春樹)

 

   Kaip galiu pradėti ne nuo savo mylimiausio rašytojo - Haruki'o Murakami'o. Dalinuosi informacija rasta internete ir kituose info šaltiniuose, atrinkau, kas man pačiai įdomu, jei vėliau rasiu dar kažką verto dėmesio - būtinai papildysiu :)  Taigi ir pradedam:

   Haruki Murakami (1949 m. sausio 12 d. Kiotas, Japonija) – japonų rašytojas ir vertėjas. Jo grožiniai ir negrožiniai kūriniai pelnė kritikų pripažinimą ir jis gavo šeštą Kafkos prizą už savo romaną Kafka pakrantėje. Jis laikomas svarbia asmenybe postmodernistinėje literatūroje, o laikraštis The Guardian Murakami pavadino vienu iš „pasaulio didžiausių gyvų rašytojų“.

Filmas: "Apelsinai/The Oranges" 2011

   Aprašymas. Dvi šeimos gyvena kaimynystėje ir palaiko labai draugiškus santykius. Viskas pasikeičia, kai padėkos dienai grįžta dukra palaidūnė, kuri neseniai išsiskyrė su savo sužadėtiniu. Vietoj to, kad susidomėtų kaimynų žaviu sūnumi, jinai užmezga romaną su kaimynų šeimos galva. Tarp suaugusio vyro ir jaunos merginos užmezga meilės romanas. Abiejų šeimų nariai lieka labai nustebinti dėl šitokio jų poelgio.

Pirmasis "sukurtadienis"!!!

   Net nesitiki, kad taip greitai pralėkė vieneri metai! Pirmieji žingsneliai buvo tikrai nedrąsūs, bet kuo toliau tuo jie darėsi tvirtesni bei stabilesni. Nors dar ir nesijaučiu patyrusia tinklaraštininke, geriau tiktų pasivadinti savamoksle mėgėja, bet viliuosi laikui bėgant mano įgūdžiai (ir iškalba) patobulės :)

   Kaip prabėgo šie metai? Sakyčiau tikrai puikiai :) Perskaitytos ir aprašytos 60 knygų, peržiūrėti ir aptarti 22 filmai (iš tikrųjų būtų daugiau, bet tiek tespėjau, o ir šeip knygoms visada skiriu ir skirsiu pirmenybę ;) ), džiaugiuosi spėjusi užsiregistruoti į Knygų iššūkį 2013 (tiesa, dar tik 4 knygeles teperskaičiau, kadangi neišmokau atsikratyti įpročio glėbiais imti knygų iš visų, kas tik pasiūlo, o savas vis atidėti kitam kartui :] ), per metus sukaupiau 10395 tinklapio peržiūrų ( :o ) ir kas labiausiai džiugina - turiu 17 sekėjų :) Linkėjimai jiems ;)*

George Orwell "Dienos Paryžiuje ir Londone"

   Anotacija. “Dienos Paryžiuje ir Londone” – stulbinančiai sąžiningos ir integralios autoriaus asmenybės liudijimas. George Orwellas, būdamas įsitikinęs socialistas ir kovotojas prieš žmogaus pažeminimą bei socialinę neteisybę, sąmoningai ryžtasi savo kailiu išbandyti žemiausios socialinės klasės gyvenimą. Jis dirba laikinus ir prastai apmokamus darbus Paryžiaus užkandinėse ir restoranuose, vėliau išbando keliaujančio iš vienų nakvynės namų į kitus bastūno likimą Londone.

 Šiek tiek apie knygos "gimimą" ir G. Orwell'o kaip rašytojo pradžią:

   1928 metų pavasarį būsimasis rašytojas, tuo metu dvidešimt penkerių Eric'as Arthur'as Blairas iš Anglijos atvyko į Paryžių įgyvendinti savo vaikystės svajonę tapti rašytoju. Čia jis mėgino verstis straipsniais mažatiražiams žurnalams ir anglų kalbos pamokomis, parašė du romanus ir keletą apsakymų, bet juos sunaikino, nes niekas nenorėjo jų spausdinti. Kai 1929 metų rudenį E. A. Blairas neteko visos savo mantos ir santaupų, tada ir prasidėjo tikrasis gyvenimas skurdžiomis. Jis dirbo laikinus ir prastai apmokamus darbus Paryžiaus užkandinėse ir restoranuose, vėliau išbandė keliaujančio iš vienų nakvynės namų į kitus bastūno likimą Londone.

   Po ilgų taisymų ir perrašinėjimų, leidyklų rankraščio atmetimų, galų gale 1933 metais knyga "Dienos Paryžiuje ir Londone" buvo išleista Anglijoje pasirašyta George'o Orwello slapyvardžiu.

Danny Scheinmann “Gyvenimas trumpas, meilė ilga”

   Anotacija. 1917-ieji. Moricas Danieckis kovėsi Pirmajame pasauliniame kare ir liko gyvas – tačiau kokia kaina? Vienišas ir visų užmirštas Sibiro platybėse, jis ryžtasi grįžti pas mylimąją Lotę, kurios vienintelio bučinio prisiminimas padėjo išgyventi. Tam, kad pasiektų namus, Moricui teks įveikti ilgą kelią Rusijos stepėmis. Net jei lydės sėkmė, ar jis ras mylimąją vis dar jo laukiančią?

   1992-ieji. Leo Deikinas atsipeikėja ligoninėje, kažkur Pietų Amerikoje. Jo mylimoji Eleni negyva. Vaikinas neprisimena, kaip ši žuvo, nesusigaudo, net kur esąs. Jį netrunka įsukti nevilties verpetas. Tačiau Leo dar laukia atradimas, kuris iš pagrindų pakeis jo gyvenimą.

  Šiame įspūdingame romane Danny Scheinmannas tapo dramatiškus dviejų vyrų portretus: vyrų, kuriems meilės prisiminimas padeda viską ištverti – ir kurių nutylėtos sąsajos paaiškėja tik pribloškiančioje pabaigoje.

   2008 m. nominuota British Book Awards apdovanojimui. Richard & Judy Book Club viena geriausių 2008-ųjų knygų.

Per Petterson “Vogti arklius”

   Anotacija. Knyga beveik provokuojamai lėta ir intymi; tarsi basomis kojomis eitum per svetimą pasaulį – berniukiškai aiškų ir senatviškai ramų. Tai – tarsi Norvegijos kvintesencija, tas gyvenimas šiaurėje, susidedantis iš sniego, skausmo, ramybės, vienatvės, siūbuojančių eglių ir pėdų sniege.
    Trunas atsisveikina su miestu; pasitraukia į miško namelį, kur pro langus matyti ežeras. Pasitraukia į tipišką norvegišką vienumą. Būdamas šešiasdešimt septynerių, trokšta ramios ir išmintingos vienatvės – be muzikos, televizijos, su radijo žiniomis ir kale Lyra jis nori ramiai nugyventi jam skirtą laiką. Tačiau kaimynystėje taip pat gyvena vienišas vyriškis su šunimi. Tai – berniukas iš seniai praėjusios 1948-ųjų vasaros, po kurios viskas pakrypo kitaip.

Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimas"

   Anotacija. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

   Margaret Atwood (Margaret Etvud, gim. 1939 m.) - viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Atwood yra gavusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą, o 2000 m. už romaną Aklasis žudikas pelnė prestižinę "Man Booker" premiją. Romanas Tarnaitės istorija laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių, jis kritikų lyginamas su George'o Orwello 1984-aisiais ir Aldouso Huxley'io Puikiu nauju pasauliu.

Knygų (domino) rekordas

   Negaliu nepasidalinti šiuo įspūdingu ir tikrai vaizdingu rekordu :) 

Tikriausiai jums kaip ir man labai smalsu - kokios knygos buvo panaudotos įgyvendinant šį projektą? :)

Oliver Potzsch "Koriko duktė"

   Anotacija. Mažas Bavarijos miestelis, 1659-ieji. Iš upės ištraukiamas mirštantis berniukas ant peties žiauriai ištatuiruotu raganų ženklu. Budelis Jakobas Kuizelas iškviečiamas išsiaiškinti, ar apylinkėse įsikūrė raganos. Miestelį vis dar persekioja tamsūs prisiminimai apie kerėtojų teismus ir moteris, sudegintas ant laužo. Kai dingsta daugiau vaikų, o antras našlaitis randamas negyvas su tokia pačia tatuiruote, auganti isterija grasina virsti chaosu. Kol sunerimę miestelėnai neprivertė nukankinti ir nužudyti pribuvėjos, priėmusios jo paties vaikus, korikas Jakobas turi atskleisti tiesą. Padedamas sumanios gražuolės dukters Magdalenos ir Simono, universitete mokslus krimtusio vietos gydytojo sūnaus, Jakobas išsiaiškina, kad Šongau tikrai siautėja blogis, bet kraujo praliejimą galbūt per vėlu sustabdyti...

Filmas: "Visada/Always" 2011

   Aprašymas. Jaudinanti istorija apie meilę tarp apakusios, nelaimingo atsitikimo metu merginos ir boksininko, kuris jau seniai baigė savo karjėrą. Jų santykiai suteikia jiem ilgai lauktos laimės, meilės ir taikos, bet idilė negali tęstis amžinai. Bandydamas gražinti mylimai merginai regėjimą, vaikinas sutinka rizikuoti viskuo, ką jis turi...