Anotacija. Osle vėl neramu. Vėl siautėja paslaptingas žudikas. Pirmosios jo aukos –
dvi jaunos moterys. Abi randamos su dvidešimt keturiomis keistomis
durtinėmis žaizdomis, abi prigėrė savo pačių kraujyje. Nusikaltimo
vietose – jokių įkalčių. Policija aklagatvyje, o žiniasklaida
šurmuliuoja vis garsiau.
Vienintelis galintis padėti žmogus – Haris Hūlė – pradingo ir nenori būti surastas. Tik išgirdęs žinią apie tėvo ligą grįžta į Oslą, tačiau neturi ūpo kištis į bylos tyrimą.
Vis dėlto skatinamas profesinės pareigos ir žmogiškumo pasiryžta žūtbūt surasti žudiką.
Netrukus Hūlė supranta susidūręs su psichopatu.
Vienintelis galintis padėti žmogus – Haris Hūlė – pradingo ir nenori būti surastas. Tik išgirdęs žinią apie tėvo ligą grįžta į Oslą, tačiau neturi ūpo kištis į bylos tyrimą.
Vis dėlto skatinamas profesinės pareigos ir žmogiškumo pasiryžta žūtbūt surasti žudiką.
Netrukus Hūlė supranta susidūręs su psichopatu.