2014 m. kovo 31 d., pirmadienis

Alvydas Šlepikas "Mano vardas – Marytė"


   Anotacija. Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.
    Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais.
   „Karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, jie – tarp pralaimėjusių, nes žuvusieji buvo jų tėvai, o našlės – jų motinos. Pasaulis plytėjo piktas ir pavargęs. O jie – tik vaikai. Tačiau – vilko vaikai. Ši knyga – apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį.“ – Alvydas Šlepikas.


Puslapių skaičius: 184
A. Šlepikas
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012
Perskaityta: 2014 03 23.
Knyga: iš bibliotekos.


   Tai viena iš labiausiai mane šokiravusių knygų, kokias tik teko skaityti. O ką jau kalbėti apie tai, kaip atvipo mano žandikaulis sužinojus, jog  ji parašyta remiantis tikrais faktais.... Nors ir knyga atrodo juokingai plona, bet savyje slepia tokią jėgą, jog ne kiekvienam ją suprasti ir pakelti. 
   Pritrūkau net žodžių beaprašinėdama - tiek visko susiplakė ir galvoje, ir širdyje. Taigi ir nebebandysiu priversti savęs išspausti ką nors daugiau, nors ir šis aprašymas nei šiaip, nei taip atrodo - tiek to.
   Žinau viena - knygą rekomenduosiu kiekvienam beklausiančiam, ką skaityti. Stulbinanti.

Vertinimas 5+/5

2 komentarai (-ų):

Vivija rašė...

Ši knyga yra viena geriausių lietuvių literatūroje. Džiaugiuosi, kad ji tau paliko gilų įspūdį. Ji verta Metų knygos apdovanojimo, nes būtent tokias stiprias knygas kaip "Mano vardas - Marytė" prisiminsime visam gyvenimui.

Graca rašė...

Nežinau kodėl, bet lietuvių literatūros skaitau mažai (už ką gaunu barti nuo mamos :) ), bet po šios knygos tikrai praplėsiu savo literatūrinį (tautiečių) akiratį :)
Labai, labai stipri knyga.

Rašyti komentarą