Meilės labiausiai reikia tam, kuris mažiausiai jos vertas
Knygoje drąsiai ir be sentimentų atsigręžiama į vaiko ir motinos santykius. Kokia gali būti nemeilės kaina?
Laimingai ištekėjusi Eva Kačiadurian po ilgų dvejonių ryžtasi pastoti ir labai greitai suvokia, kad... nėra pasiruošusi motinystei. Vis dėlto gimus sūnui ji iš visų jėgų stengiasi būti gera motina, tačiau mažasis Kevinas, tarsi jausdamas vidines mamos abejones, nuo pat pirmųjų dienų atstumia visas jos pastangas.
Dėl motinystės atsisakiusi ankstesnio gyvenimo, įdomaus darbo, nesugebėdama užmegzti ryšio su sūnumi, niekur nerasdama pagalbos ir supratimo, Eva palengva grimzta į melancholiją, o užsisklendęs, niūrus ir ciniškas Kevinas augdamas vis išradingiau ją terorizuoja.
Ilgai ir tyliai tarp motinos ir sūnaus tvinkusi įtampa prasiveržia Kevino šešioliktojo gimtadienio išvakarėse. Paauglys padaro tai, kas išsprogdina ne tik Evos ir Kevino gyvenimus...
Po šio įvykio niekas nebegalės likti taip, kaip buvę. Ir Eva su Kevinu tam, kad galėtų gyventi toliau, privalės nueiti ilgą kelią ir rasti atsakymus į labai daug klausimų...
Šis į geriausių pastarojo dešimtmečio knygų dešimtukus įtraukiamas romanas buvo apdovanotas Orange premija. Pagal jį sukurtas kino filmas sulaukė didelio rezonanso visame pasaulyje.
Puslapių skaičius: 472
Leidykla: Alma littera, 2012
Perskaityta: 2014 08 17
Knyga: iš bibliotekos.
Sunki knyga. Net galėčiau įvardinti kaip labiausiai mane sukrėtusią ir suteikusią daugiausiai neigiamų emocijų. Šios emocijos išplaukė iš labai tikroviško, kartais tiesmuko ir atviro knygos turinio.
 |
| Lionel Shriver |
Labai gerai atsimenu faktą, kurį sužinojau studijuodama - žmogaus asmenybės pagrindai susiformuoja iki 7 m. amžiaus. Tad man nebuvo labai keista ar netikėta, jog susiformavo tokia asmenybė kaip Kevinas, kurį augino tėvai su tokiais skirtingais požiūriais ne tik į vaiką, bet ir į auklėjimą. Mama - reikli, ambicinga, šaltakraujiška, tuo tarpu tėvas gyvena savo iliuzijose apie tobulą šeimą, sūnų pateisina dėl visko ir visada.
Norisi pacituoti vieną mamos mintį: "Tiek sykių pritūpdavau prie Kevino darželyje ir klausdavau, ką jis per dieną nuveikė - ir net būdamas penkiametis, jis suprasdavo, kad iš tikrųjų man nerūpi" - taigi, ar tai normalu? Ne. O vaikai juk nekvaili, viską jaučia, auga ir bręsta toje terpėje, kurioje gyvena. Ir visgi negali pasakyti, kad Eva nemyli Kevino, gal kartais prisiverdama, gal kartais iš užsispyrimo, bet myli.
Ši knyga mane išbalansavo, mintys visiškai nesidėlioja, atminty iškyla tik destruktyvi, nihilistinė Kevino persona, minkštas kaip molis jo tėvas ir užsispyrusi bei kieta kaip aisbergas Eva (o dukrelė praktiškai ištirpo knygos turinyje).
Iš esmės romanas tikrai geras, įtikinantis, bet jau kelias dienas nepalieka kartus, iš romano besiliejančių, pagiežos ir neapykantos skonis.
Vertinimas 4+/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą