Paulo Coelho "Veronika ryžtasi mirti"

   Anotacija. Po bandymo nusižudyti Veronika stipriai pakenkia savo širdžiai ir dabar bet kurią akimirką gali atsisveikinti su šiuo pasauliu. Niekas nežino, kiek jai liko: mėnuo, savaitė ar tik ši akimirka... Bet tikriausiai savaitė. Net ir seniausi psichiatrinės ligoninės gyventojai susimąsto, žvelgdami į jauną merginą, vėl atradusią gyvenimą, kokia trapi yra egzistencija. Juk jai liko tik savaitė, o laikrodis vis tiksi...

   Taip atsidūrusi ant slenksčio tarp čia ir ten mergina atranda begalę nepatirtų dalykų: ji net nesistengdama valdytis trenkia antausį senam vyriškiui, vakarais apsirengusi plonyčiais drabužiais žiūri į žvaigždes, beprotiškai skambina pianinu, masturbuojasi nepažįstamo vaikino akivaizdoje ir net įsimyli...

„Aš jus pažįstu tik savaitę, ir būtų per anksti sakyti: „Aš tave myliu”. Per anksti ir kartu per vėlai, nes man liko tik ši naktis. Bet didžiausia vyro ir moters beprotybė ir yra meilė.”

Puslapių skaičius: 256

Leidykla: Vaga, 2010

Perskaityta: 2014 11 29

Knyga: nuosava.

  Mano pirmoji pažintis, prieš daugiau nei 7 metus, su šiuo autoriumi buvo nesėkminga. Atsimenu pasiėmiau iš bibliotekos visų aukštinamą "Alchemiką", maniau "apsišviesiu". Pradėjau skaityti - piemuo, kažkokios tai avys (jau gerai nepamenu), pagalvojau, kad gryna nesąmonė ir išnešiau atgal :) Matyt ne laikas buvo tokiai knygai. Ir va praėjus keletui metų, atnaujinau pažintį. Kuri šįkart buvo sėkminga, su autoriumi susikalbėjom kuo puikiausiai!

P. Coelho

   Šioje knygoje nagrinėjama tema yra aktuali kiekvienam, manau kas skaitė šią knygą (ir ne tik jie), uždavė sau klausimą - o ką man reiškia gyvenimas? Kaip aš iš tikrųjų noriu gyventi? Deja, Veronikai šie klausimai iškilo kiek per vėlai, pabaiga jau buvo nuspręsta ir tą sprendimą pasirinko ne kas kitas, o ji pati. Taigi, kaip gi nugyventi likusį laiką, kai žinai jog greit nutrūks tavo gyvenimo siūlas? Išnaudoti akimirkas ar gailėti savęs ir verkti dėl tokios lemties, o gal viską pačiam kuo greičiau užbaigti? Metas Veronikai priimti dar vieną itin svarbų sprendimą. 

   "Būki versmė, kuri liejasi per kraštus, o ne kūdra su amžinai tuo pačiu vandeniu"
 

   Perskaičius kilo begalė minčių, tiesą sakant tikra raizgalynė ir ją išpainioti bei surašyti logiškais sakiniais man šįkart nepavyks, todėl ir nebenoriu daugiau plėtotis, tiesiog rekomenduoju perskaityti ir savas išvadas priimti patiems :]

Vertinimas 5/5