Anotacija. Nobelio
premijos laureatės Toni Morrison (g. 1931) romanas Mylima –
sukrečiantis pasakojimas apie laisvėn pabėgusią vergę. Ji iš meilės
nužudo dukterį, kad ši nepatektų į persekiotojų rankas.
Šioje vaiduokliškoje istorijoje klajoja nužudytosios dvasia, jos
reinkarnacija – Mylima. Tai šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romanas
apie Ameriką po Pilietinio karo ir dramatišką juodosios moters kovą su
vergovės fantomais.
Puslapių skaičius: 359
Puslapių skaičius: 359
Leidykla: Vaga, 2000
Perskaityta: 2014 08 09
Knyga: iš bibliotekos.
Skaitydama romaną kartkartėmis jaučiausi lyg šifruočiau mandarinų kalbą - buvo labai painu. Suraukusi kaktą vis bandžiau atsekti laiko seką, kurioje teko nemažai paklaidžioti, vėliau pripratau prie tos "mišrainės".
Nemėgstu kuomet niekaip gramatiškai neatskirtos praeitis ir dabartis, kadangi tuomet dėmesys nukrypsta nuo pačios knygos esmės, nes juk norisi atrasti ir susidėlioti nors kiek logišką įvykių tėkmę. Mistikos elementai nė kiek nepalengvino mano, kaip šifruotojos, darbo, tik dar labiau paklaidino. Ir tik gerokai perkopus knygos pusiaukelę nušvito blanki šviesa tunelio gale - pripratau prie peršokinėjimų, numečiau logiką ir tiesiog skaičiau.
"Buvusiai vergei taip stipriai ką nors mylėti pavojinga, ypač jeigu nusprendi mylėti savo vaikus. Jis žinojo, kad geriausia mylėti tik truputėlį; viską tik truputėlį, todėl, kai sulaužo stuburą ir įkiša į šiukšlių maišą, gal dar tau bus likę truputėlis meilės sekančiam."
Iš tikrųjų net neatsimenu ar esu skaičiusi knygų apie vergiją... gal nebent "Dėdės Tomo trobelę" tiktai... (beje, apie ją yra labai įdomus straipsnis - Suklastota Dėdės Tomo trobelė). Būtent dėl to buvo įdomu, ir nemažiau kraupu nei gestapo laikais ištremtų ir kankintų žmonių išgyvenimai, apie kuriuos esu prisiskaičiusi pakankamai, tačiau lyginti visgi nesinori.
Bet knyga ši ne tik apie vergiją ir gyvenimą išsilaisvinus iš jos. Ne tik apie tai kaip bandoma stotis ant kojų, baisiausius prisiminimus sukišus į "mažą, metalinę tabokinę" pasąmonėje, bet ir apie dvasios bei kūno stiprybę ir žinoma apie meilę, besąlyginę motinos meilę. Skaitant nepaliko jausmas, jog ore sklando klausimas - "o kiek tu pasiryžusi paaukoti dėl savo vaiko?". Taigi, kiek?
Vertinimas 4/5
Nemėgstu kuomet niekaip gramatiškai neatskirtos praeitis ir dabartis, kadangi tuomet dėmesys nukrypsta nuo pačios knygos esmės, nes juk norisi atrasti ir susidėlioti nors kiek logišką įvykių tėkmę. Mistikos elementai nė kiek nepalengvino mano, kaip šifruotojos, darbo, tik dar labiau paklaidino. Ir tik gerokai perkopus knygos pusiaukelę nušvito blanki šviesa tunelio gale - pripratau prie peršokinėjimų, numečiau logiką ir tiesiog skaičiau.
 |
| Toni Morrison |
"Buvusiai vergei taip stipriai ką nors mylėti pavojinga, ypač jeigu nusprendi mylėti savo vaikus. Jis žinojo, kad geriausia mylėti tik truputėlį; viską tik truputėlį, todėl, kai sulaužo stuburą ir įkiša į šiukšlių maišą, gal dar tau bus likę truputėlis meilės sekančiam."
Iš tikrųjų net neatsimenu ar esu skaičiusi knygų apie vergiją... gal nebent "Dėdės Tomo trobelę" tiktai... (beje, apie ją yra labai įdomus straipsnis - Suklastota Dėdės Tomo trobelė). Būtent dėl to buvo įdomu, ir nemažiau kraupu nei gestapo laikais ištremtų ir kankintų žmonių išgyvenimai, apie kuriuos esu prisiskaičiusi pakankamai, tačiau lyginti visgi nesinori.
Bet knyga ši ne tik apie vergiją ir gyvenimą išsilaisvinus iš jos. Ne tik apie tai kaip bandoma stotis ant kojų, baisiausius prisiminimus sukišus į "mažą, metalinę tabokinę" pasąmonėje, bet ir apie dvasios bei kūno stiprybę ir žinoma apie meilę, besąlyginę motinos meilę. Skaitant nepaliko jausmas, jog ore sklando klausimas - "o kiek tu pasiryžusi paaukoti dėl savo vaiko?". Taigi, kiek?
Vertinimas 4/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą