Anotacija. Naujojo genties vado Braudo išvyta iš ją auginusios neandertaliečių
genties, žiauriai atplėšta nuo sūnelio, žmonių dukra Aila traukia
ieškoti naujų namų ir savųjų, mėlynakių šviesiaplaukių genties. Artėja
žiema, moteris randa laukinių arklių slėnį ir ilgai negalvojusi jame
pasilieka. Draugiją jai palaiko priglausta kumelaitė ir liūtukas.
Jaunoji moteris moka rinkti maistą ir medžioti svaidykle, genties tabu
bei draudimų nevaržoma laisvė leidžia išsiskleisti jos žmogiškam
išradingumui.
Tolimoje Zelandonijoje į kelionę per priešistorinę Europą ruošiasi broliai Jolandaras ir Tonolanas. Šis nori surasti Didžiosios Motinos Upės ištakas, o brolis Jolandaras trokšta pamatyti kitas gentis ir pasprukti nuo... vestuvių.
Jų
keliai susikerta vieną dieną, kai vienatvės ir žmonių ilgesio nukamuota
Aila išgirsta šiurpų urvinio liūto riaumojimą ir... sužeisto žmogaus
riksmą. Nepažįstamasis yra Kitas, toks kaip ji, žmogus. Aila jaučia
baimę ir viltį, išsiilgusi artimo širdis pažįsta meilę ir atranda
aistrą, kuri nulems žmonijos ateitį...Tolimoje Zelandonijoje į kelionę per priešistorinę Europą ruošiasi broliai Jolandaras ir Tonolanas. Šis nori surasti Didžiosios Motinos Upės ištakas, o brolis Jolandaras trokšta pamatyti kitas gentis ir pasprukti nuo... vestuvių.
Kadangi pamačiau, jog Knygų iššūkio 2013 tikrai nebeįveiksiu, tad atsipūčiau ir iš dviejų bibliotekų prisigrobiau knygų - iš kiekvienos po 5, kadangi daugiau nedavė :)) viena iš jų seniai norėta perskaityti "Urvinio lokio genties" antra dalis. Tad ilgai nelaukus pirma čiupau šią.
Jean M. Auel |
Kuo toliau tuo labiau žaviuosi J. M. Auel rašytojos talentu. Tiek smulkmenų, tiek aplinkos, buities detalių! Keisčiausia tai, kad aš labai nemėgstu smulkių aprašymų, ar knygų, kur mažai dialogų, o skaitydama šią negalėjau atsitraukti. Aprašymai netrukdė, o kaip tik padėjo suvokti aplinką, jie buvo nenuobodūs, informatyvūs ir tokie detalūs, kad skaitydama kone pati apsigyvenau Arklių slėnyje ir kartu su Aila skaptavau įvairius įrankius, bei leidausi į medžiokles (kad ir kaip juokingai tai skambėtų). Įtaigus rašymo stilius ir puikus charakterių perteikimas įtraukė ir nepaleido iki užverčiau paskutinį knygos lapą.
Tiesa, labai prailgo laukti KADA gi pagaliau Aila susitiks su Jondalaru. Bet pagaliau sulaukiau :) Ne visai tokio tikėjausi susitikimo, nenusivyliau, tiesiog nustebino toks autorės sprendimas. Buvo labai įdomu, kaip gimė, o paskui netolygiai vystėsi ryšys tarp šios didingos moters ir įspūdingojo vyriškio.
Be galo laukiu, kada bus išversta daugiau "Žemės vaikų" serijos knygų, tiesiog spirgu iš nekantrumo, kaip vaikas prieš Kalėdas :)
Vertinimas 5/5 (of course! :) )
Arklių slėnio žemėlapis |
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą