Anotacija.
Kai netikrumas ima brautis į kasdienybę, pradedama galvoti apie gyvenimą, kas jame yra svarbu ir kodėl.
Kompanijos vadovas Entonis Spenseris trokšta pinigų, saugumo, o
labiausiai – valdžios. Atsiskyręs, piktas ir paskendęs alkoholyje, jis
negali užmegzti jokių prasmingų santykių. Savo apgailėtiną sielą Tonis
ne kartą žlugdė nevykusiais veiksmais – pykčio vedinas net antrąkart
susituokė su buvusia žmona, trokšdamas tik vieno – vėl su ja išsiskirti.
Bet tai praeity. O dabar, netikėtai kraujui išsiliejus į smegenis,
komos būklės Tonis atsiduria ligoninės reanimacijoje. „Atsibudęs“
pasijunta besąs pasaulyje, kuris tartum atspindi jo sielą. Čia jis
sutinka žmones, kurie, jo manymu, yra jo pasąmonės sukurtos projekcijos.
Vienas iš tų žmonių yra Jėzus. Tonis besąlygiškai vykdo jų nurodymus,
tikėdamasis, kad galbūt šie padės išspręsti asmenines problemas ir gauti
sielos atpirkimą.
Kas privers Tonį susimąstyti ir pagaliau suvokti, kad ant apnuodytos
žemės ir sudužusios širdies pamatų statė trapų kortų namelį? Ar jis
turės pakankamai drąsos priimti atsakingą sprendimą, kuris bent iš
dalies ištaisys tą skriaudą ir neteisybę, buvusią prieš nugrimztant į
komą?
 |
| Wm. Paulas Youngas |
Knygos autorius Wm. Paulas Youngas išgarsėjo „New York Times“
populiariausiu pasaulyje pripažintu romanu „Trobelė“. Autorius gimė
Kanadoje ir augo misionierių šeimoje. Vaikystėje ir jaunystėje jam teko
patirti skaudžių nelaimių, todėl dabar su šeima gyvena dalydami žmonėms
viltį. Šioje knygoje Wm. Paulas Youngas pasakoja apie pokyčius žmogaus,
atsidūrusio kryžkelėje, tarp žemės ir dangaus – vidinių demonų ir
išsigelbėjimo.
Ši knyga savo tema labai panaši į "Trobelę", todėl ją skaitant jau nebebuvo tokio efekto kaip skaitant pirmąją (nors ir nenorėdama, bet vis mintyse palygindavau abi knygas). Kai kurios knygoje besikartojančios ideologijos (jų perteikimas) kartais net kėlė tam tikrą susierzinimą su kuriuo iškilo klausimas - gal reikėjo kitokio pateikimo? Net nežinau... Aišku, nepasakyčiau, kad ši knyga prasta ar, kad neverta jos skaityti, tačiau "Trobelei" ji tikrai neprilygsta, bet tai tik mano, eilinės skaitytojos, nuomonė. :)
Keliose romano vietose net buvo tapę neramu, kadangi kilo grėsmė, jog knyga virs kažkokia "sapalione" kone pasaka. Manau buvo per daug visko pripainiota. Tačiau man patiko žmogaus sielos pasaulio atspindėjimas. Tai tiek.
P.s. Išties labai įdomu, kokia bus kitų skaitytojų nuomonė paskaičius "Kryžkėles". Ji mane nuvylė, matyt ne tą kelią pasirinkau interpretuodama ;)
Vertinimas 3-/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą