2013 m. spalio 13 d., sekmadienis

Stephenie Meyer "Sielonešė"


   Anotacija. Žemę užvaldo ateiviai - sielos. Jos apsigyvena žmonių kūnuose, pajungia jų protus ir ištrina asmenybes, taip jie tampa marionetėmis - sielonešiais. Žemėje telikę vos keletas žmonių, ir jie slapstosi.
   Melani Straider sugaunama ir į ją įkūnijama siela, vardu Klajoklė. Prieš atvykdama į Žemę ši siela buvo perspėta, kokie iššūkiai jos laukia: galingi žmogiški jausmai, sudėtingos asmenybės, aštrūs pojūčiai ir pernelyg ryškūs prisiminimai. Negana to, Klajoklė suvokia, kad Melani neišnyko... Pavergtoji užverčia sielos mintis prisiminimais apie savo mylimąjį - Džaredą. Klajoklė nejučia pasiduoda tam pačiam jausmui. Galinga meilė žmogui pakeičia visą jos gyvenimą. Melani irgi turi tikslą - žūtbūt apsaugoti Džaredą ir Džeimį, savo brolį. Abi herojės leidžiasi jų ieškoti. Ar joms pasiseks rasti? Kaip klostysis tokių skirtingų būtybių santykiai? Ar gali viena siela išgelbėti pasaulį?
  Viena iš išskirtiniausių mūsų laikų rašytojų Stephenie Meyer dovanoja mums jaudinamą ir nepamirštamą istoriją apie nemarią meilę, priverčiančią susimąstyti, kokia neįkainojama dovana yra būti žmogumi.

   Ar teko kada susimąstyti, kas būtų jei į žemę įsiveržtų ateiviai? Kaip juos įsivaizduojate? Ar kaip daugelyje filmų - žiaurius smurtautojus, kurių tikslas sunaikinti žmoniją, o gal taikius padarus, kurie norėtų savo intelektu ir sugebėjimais mums padėti? O gal invazija prasidėtų nepastebimai - užvaldant mūsų kūnus, mūsų gyvenimus? Būtent taip ir nutinka "Sielonešėje".
Stephenie Meyer
   Iš tikrųjų labai įdomi, savita ir visai kitokia ateivių įsiveržimo į žemę interpretacija. Smurto čia mažai, nebent jis būtinas. Šie ateiviai įsiveržė su vieninteliu tikslu - padėti t.y. pakeisti smurtauti ir į kitas nedorybes linkusius žmones, nebeleisti jiems niokoti Žemės. Ir jie šventai tiki tuo, jog mums padeda. Ateivių sukurtas pasaulis - taikus, vienodas, visi šypsosi, visi viskuo patenkinti, sakytum tobulas gyvenimas, jei nebūtų žodelio - bet.. Ne visi žmonės šiame pasaulyje pavergti, yra ir maištautojų, kurie slapstosi, bando išgyventi ir rasti būdą, kaip nugalėti įsibrovėlius.
   Knyga mane pavergė. Skaitydavau iki išnaktų ar šiaip radusi laisvą minutę. Tai ne šiaip fantastinė knyga, kur bėga, lekia, šaudo. Čia ir meilės istorija, ir brangi pasirinkimo kaina, ir vidiniai išgyvenimai, prieštaravimai, moralinė dilema -  žodžiu visko daug, bet būtent tiek kiek reikia, neperkrauta. Labai patiko.
  
Ir visgi kaip gera būti žmogumi, gebėti jausti, turėti pasirinkimo laisvę...

Vertinimas 5/5

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą