Charles Bukowski "Paštas"

   Anotacija. Pirmasis ir, daugelio kritikų nuomone, geriausias Amerikos andergraundo rašytojo Charleso Bukowskio romanas – negailestinga dugne atsidūrusio žmogaus gyvenimo kronika, alkoholiko gyvenimo dienoraštis, aštri bukinančios sistemos satyra, o kartu ir nuoširdi, gal net sentimentali graudžių meilės istorijų knyga. Autoriaus alter ego Henris Činaskis – pašto tarnautojas, girtuoklis, lošėjas, mergišius, atsiskyrėlis – didžiulės emocinės jėgos ir juodojo humoro kupiname pasakojime atveria skaitytojui negailestingą Amerikos tikrovę.
   Kaip teigia pats autorius, šią knygą parašyti jam prireikė dvidešimties naktų, dvidešimties pintų viskio, trisdešimt penkių pakuočių alaus ir aštuoniasdešimties cigarų.

   Anksčiau tik iš nuogirdų žinojau apie šį autorių, bei jo, kaip teigiama, populiariausią knygą "Paštas", tai va dėl tų "nuogirdų" ir įsinorėjau ją perskaityti, nors ir nepapuolė ji į mano norimų knygų sąrašo 20-uką, tačiau bibliotekoje akims "užkliuvus" už šios knygos griebiau ilgai nemąstydama. 
   Keista, bet kol skaičiau man ji buvo šiaip sau, tiesiog patiko, jog parašyta aiškiai bei paprastai, dėl ko tikrai greit ją įveikiau, ir tiek. Bet tik pabaigus skaityti, ir tai tik po kelių dienų, atėjo supratimas, kad knyga man tikrai patiko (panašiai man buvo ir su G. Orwello "1984"). Šis romanas man sukėlė daug apmąstymų, bei vidinių ginčų su savimi, ne taip kaip populiarioji literatūra - patiko ir viskas, per daug nesigilinusi imu kitą, o šią turėjau "suvirškinti". Gal ir netiksli, bet lenda į galvą (mano pačios šiek tiek perfrazuota) Tolstojaus mintis: "Visos geros knygos geros vienodai, o kiekviena kitokia - kitokia savaip", na manau esmę supratot (gal ir visai nusišnekėjau, bet ką jau čia - ką noriu, tą ir kalbu :) ). Tiesa, labai pagelbėjo suprasti tiek knygos esmę, tiek patį autorių, kadangi jis aprašo save (žr. į anotaciją), romano gale parašyti faktai apie rašytojo gyvenimą, ypač sunkią jo vaikystę.

 "Moterys sukurtos kentėti, tad nieko nuostabaus, jei jos reikalauja nuolatinių meilės prisipažinimų."

Charles Bukowski

  Ch. Bukowskis - kitoks: jis įžūlus, nuodėmingas, jis nesigėdija savo silpnybių, yra atviras ir gan tiesmukas, bet svarbiausia jis - tikras. Va dėl to jis man labai patiko. 
   Ir niekaip nesiverčia liežuvis romano veikėjo Henrio Činaskio vadinti "alkoholiku", per savo gyvenimą teko matyti ir baisesnių, šis pakankamai pareigingai eina į be proto sunkų ir dar labiau nekenčiamą darbą, kas diena iš dienos galėtų pakęsti tokią rutiną? Garantuoju, jog atsirastų tokių, kurie galėtų ir ranką prieš save pakelti atsidūrę šiame sekinančiame, užburtame rate. Todėl man visiškai suprantamas Henrio podarbinis ritualas - nusigerti iki "komos". Moterys, bei jų teikiami malonumai - dar vienas Henrio būdas į gyvenimą įnešti spalvų. Tiesa, meilės jis neranda, dėl to ir nekeista, kad gan lengvai ir be barnių "paleidžia" jį paliekančią moterį. 
   Ironija ir humoru persmelktas knygos turinys suteikė dar daugiau spalvų šiam romanui. Nepašykštėta ir keiksmų, kurie vietoje ir laiku "įsipaišė" į kontekstą. Rekomenduoju.

Vertinimas 5/5

P.s. įkeliu ir patikusį autoriaus eilėraštį (ne iš šios knygos, tik šiaip :) ):

tai faktas

mes ilsimės
sėdėdami krantinėje
kvailių kompanijoj,
mėgaujamės netikusiu maistu,
pigiu gėrimu,
žvalgomės tarp iš pragaro atklydusių
ponų ir ponių.
kvailių kompanijoj
išmetame lauk
savo dienas
tarsi vienkartines servetėles.

mūsų muzika garsi,
o juokas netikras.

mums nėra ko prarasti,
nebent pačius save.

prisijunkit.
juk jau beveik visas pasaulis
toks, kaip mes.

telaimina mus
Dievas.