Anotacija. Ilgus metus puikiai išsilaikiusi mumija gulėjo užmiršta dulkiname Krispino muziejaus rūsyje Bostone. Pavadinta Ponia X, neseniai atrasta mumija, sprendžiant iš visko, yra senovės Egipto relikvija. Tačiau medicinos ekspertė Mora Ailz atranda kūne makabrišką pranešimą – šiurpinantį įrodymą, jog šis „tūkstantmetis“ reliktas yra šių dienų žmogžudystės auka. Kai aptinkami dar dviejų moterų ne mažiau šiurpūs palaikai, Morai ir Bostono žmogžudysčių skyriaus detektyvei Džeinei Ricoli paaiškėja, kad tai maniako darbas. Mora ir Džeinė turi išnarplioti iškrypėlio žudiko žaidimą, kol žudikas Archeologas nepapildė savo siaubingos kolekcijos dar viena kraupia relikvija.
Tikriausiai persisotinau Tess Gerritsen kūryba, nes kuo toliau tuo labiau ieškau "kabliukų" (o gal jie atranda mane ir lenda į akis?) :) Tie "užkliuvimai" gan nedideli ir nereikšmingi - tai karts nuo karto autorės knygose besikartojančios frazės, kurias sutinkant jau trečioje ar ketvirtoje knygoje šiek tiek suirztu, nes tai jau girdėta, jau matyta ir tampa kone banalu pvz.: "jai buvo malonesnė ne gyvųjų, o mirusiųjų draugija" arba "mirusieji nors neskaudina" ir t.t. ir pan. (citatos netikslios, bet esmė daugmaž ta pati)
O prie pačio siužeto nekibsiu, nes tikrai buvo įdomu, o ir pabaiga nenuvylė. Patiko, jog šįkart aprašomi ne tik Džeinės ir Moros gyvenimai, bet ir Frosto šeimos problemos, nuotaikos įtakojančios santykius su jo partnere Ricoli. Žodžiu buvo įdomu ir "susikaitė" žaibo greičiu :)
Vertinimas 4/5 (-1 už tuos "kabliukus" :) )
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą