Gabriel Garcia Marquez "Apie meilę ir kitus demonus"

   Anotacija. 1949 m., griaudami senovinį vienuolyną, kurio vietoje turėjo iškilti penkių žvaigždučių viešbutis, vienoje kriptoje darbininkai atranda keletą pabirų kaulų ir skaistaus vario spalvos plaukus. Išskleisti ant aslos, jie buvo dvidešimt dviejų metrų ilgio...

   Tikras faktas ar dar viena „Šimto metų vienatvės“ autoriaus lakios vaizduotės išmonė? Nesvarbu, nes taip prasideda nepaprasta meilės istorija XVIII a. Kartachenoje, Kolumbijos mieste. Vienintelė markizo de Kasalduero duktė Sierva Marija de Todos los Ancheles, įkąsta šuns su žvaigžde kaktoje, atsiduria Inkvizicijos kalėjime. Apkaltinta ryšiais su šėtonu, nelaimingoji gyvens ten kartu su savo egzorcistu donu Kajetanu Delaura, kol įsiliepsnos nežabota ir pragaištinga meilė...

   Šiame romane „Apie meilę ir kitus demonus“ (1994), kur tikrovė persipina su legendomis, mistika susilieja su erotika, G. García Márquezas praplečia savo išrastojo magiškojo realizmo ribas. Tai romanas, trykštantis poezija. Tai metraščio stiliumi papasakoti tolimos istorijos įvykiai, dar kartą patvirtinantys didžiojo Kolumbijos mitų kūrėjo neginčijamą talentą.

Puslapių skaičius: 158

Leidykla: Alma littera, 2006

Perskaityta: 2015 04 25

Knyga: nuosava.

    Labai savotiška knyga, gerąja prasme. Prietarai, magija ir realybė pinasi, sluoksniuojasi, sukurdamos neeilinį, įsirėžiantį į atmintį romaną. 

Gabriel Garcia Marquez

     Inkvizicijos laikai, tie tamsieji, paranojiški. Laikotarpis, kuomet už kitoniškumą buvo baudžiama kankinimais, įkalinimu ar net mirtimi. Bet net ir visame šiame niūriame, pilname persekiojimų pasaulyje gimsta meilė. Savotiška, kitokia, beatodairiška, pereinanti kameros sienas, peržengianti sustabarėjusias religijos doktrinas.
    Skaitydama jaučiau gailestį, užuojautą Siervai Marijai, ne tiek dėl to, kad norėta iš jos išvaryti neegzistuojantį šėtoną, kiek dėl jos šeimos, kurioje gimė, kurioje buvo nemylima, atstumta, palikta auginti ir auklėti vergams. Todėl nieko keista, jog mergaitė pamilo kunigą, gerokai vyresnį už ją, kuris, manau, buvo tarsi tėvo pakaitalas, užuovėja tarp šaltų vienuolyno sienų.
   Keista, jog knygos pavadinime akcentuojamas žodis "meilė", nes pačiame romane apie ją rašoma ne tiek jau ir daug, daugiau čia visgi demonų - vidinių, susikurtų ar tiesiog primestų.
  Nors ir pirma perskaityta šio autoriaus knyga man nelabai patiko, bet ši pataisė visą situaciją, ir svarstykles pakreipė autoriaus naudai - skaitysiu toliau :)

Vertinimas 5/5