2015 m. sausio 4 d., sekmadienis

Jojo Moyes "Mergina, kurią palikai"


   Anotacija. 1916 m. prancūzų dailininkas Eduaras Lefevras išvyksta į frontą. Kai Prancūzijos miestelį, kuriame lieka gyventi jo žmona Sofi, užima vokiečiai. Eduaro tapytas žmonos portretas priverčia smarkiau plakti vokiečių Kommandant širdį, o moters galvoje ima bręsti pavojingas planas. Troškimas pasimatyti su vyru galiausiai paskatina Sofi rizikuoti viskuo – šeima, reputacija ir net gyvybe.
   Praėjus beveik šimtui metų Sofi portretas atsiduria Livės Halston namuose kaip jos vyro vestuvinė dovana, kurią jis įteikia prieš savo mirtį. Atsitiktinė pažintis atskleidžia, kiek iš tikrųjų vertas tas paveikslas ir kokia audringa jo istorija, netrukus aukštyn kojom apversianti Livės gyvenimą.
   Knygoje „Mergina, kurią palikai“ dvi jaunas moteris skiria ištisas amžius, bet vienija pasiryžimas visais įmanomais būdais kovoti už tai, kas joms brangiausia.

Puslapių skaičius: 432
Leidykla: Jotema, 2013
Perskaityta: 2015 01 03
Knyga: nuosava, elektroninė.

   Knygą pradėjau skaityti dar prieš kelionę į Londoną t.y. prieš daugiau nei 3 mėnesius. Ilgokas laiko tarpas! Taip ilgai užtrukau ne dėl to, kad knyga neįdomi, bet matyt dėl to, kad elektroninė, sunku man prie jų priprast :) bet per šventines dienas griežtai sau paliepiau skaityti ir nebe išsisukinėti susirandant kitos veiklos, na ir ką - persilaužiau :) (nemažai padėjo atsisiųsta nauja, patogi knygų skaitymo programėlė :) )
   Kaip ir rašoma anotacijoje - knyga tai dviejų moterų gyvenimų istorijos, sujungtos meno kūrinio - paveikslo pavadinimu "Mergina, kurią palikai". Tai Sofi
J. Moyes
 portretas po kelių dešimtmečių atsitiktinumo dėka atsidūręs pas Lizę, kuri jį tiesiog pamilo.
    Tiek Sofi, tiek Livės meilės istorijos įdomios, dramatiškos, užkabinančios. Skaitant nedavė ramybės mintys kuo viskas baigsis. Esu perskaičiusi nemažai literatūros apie Antrąjį Pasaulinį karą, tačiau šioje knygoje aptiktas Pirmasis, man buvo šiokia tokia naujiena ir intriga. Norėjosi dar daugiau detalių iš karo fronto ar užfrontės, bet juk knygos esmė buvo ne karas, tad teko susitaikyti :)
  Šiek tiek nesupratau tokio didelio Livės prisirišimo prie paveikslo, man tai pasirodė tarsi apsėdimas (galima interpretuoti kaip nenorą paleisti senąjį gyvenimą, palaidotą mylimąjį). Bet visgi negerai taip stipriai prisirišti prie daiktų, tuo labiau kai dėl vieno paveikslo visas tavo gyvenimas gali subyrėti į šipulius.
    Perskaitytos knygos labai įsimintina nepavadinčiau, tarkim "Aš prieš tave" ilgam ir giliai paliko savo pėdsaką manyje, o šio romano įspūdžiai gerai žinau, kad greitai išgaruos, tačiau bet kokiu atveju Jojo Moyes istorijos ir literatūrinė kalba man patinka :) Užskaitau!

Vertinimas 4/5

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą