Oficialiai. Autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ R. Gary aprašo vaikystę ir
jaunystę, lydimas besąlygiškos bei reiklios motinos meilės ir absurdiškų
susidūrimų su tikrove. Pasakojime persipina švelni ironija ir tikėjimas
beribėmis dvasios galiomis, žmonių tarpusavio ryšiu. Aušros pažadas
išsiskleidžia dvejopai: tai motinos meilės pažadas, gautas gyvenimo
aušroje, ir sūnaus pažadas motinai įprasminti jos auką ir atsikovoti
pasaulį iš svajones trupinančio gyvenimo.
Apie autorių. Rašytojas Romain Gary (1914 - 1980) gimė Vilniuje, nors kai kurie šaltiniai teigia, kad tai įvyko Maskvoje. Jo tėvas buvo rusas (Gario tikroji pavardė — Kacev), motina — prancūzė. Būdamas 14-kos, jis išvyko į Prancūziją, kur vėliau mokėsi teisės. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Laisvosiose Prancūzijos Pajėgose. Buvo pilotu, kariavo Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Karui pasibaigus 20 metų dirbo Prancūzijos diplomatinėse tarnybose — tarp visų kitų pareigybių jam teko dirbti ir konsulu Los Andžele. Gyveno Pietų Afrikoje, vėliau persikraustė į Paryžių.
Gary rašė angliškai ir prancūziškai. Jo pagrindiniai pseudonimai — Emile Ajar Gary ir Fosco Sinibaldi. Savo pirmąjį kūrinėlį — L`Education Europeene (Forest of Anger) išleido būdamas 31-nerių. Jo filmas Les Oiseaux Vont Mourir au Perou buvo uždraustas Kino Kontrolės Komisijos.
1979 metais perdozavusi barbitūratų mirė jo buvusi žmona, Jean
Seberg. Jos kūną rado mašinoje. Savaitę iki šio įvykio ji išėjo iš savo
namų. Anksčiau ji buvo žadėjusi nusižudyti. Netrukus po šio įvykio, 1980
metų gruodžio 2-ją, Paryžiuje nusišovė ir pats Gary .
"Gyvenimas pagrįstas prarastomis galimybėmis."
"Aušros pažadas" - tai autobiografinis romanas, kuriame autorius labai jautriai ir atvirai pasakoja apie savo vaikystę, paauglystę, jaunystės metus, praleistus karinėse stovyklose II Pasaulinio karo metu, apie glaudų santykį su motina. Knygoje netrūksta prisiminimų, persmelktų nuoširdumu ir šmaikštumu. Romain Gary puikiai perteikia mamos būdo savybes - atsidavimą, išdidumą, karštakošiškumą, beribį tikėjimą, bei elgesį įvairiose gyvenimiškose situacijose.
"Griūvantis aplink mus pasaulis stūmė mus vieną prie kito svaiginamu greičiu, tokiu pačiu, kokiu griuvo pats."
Skaitydama negalėjau atsikratyti dviejų įkyrių ir prieštaringų minčių, kurios tarpusavyje keitėsi ir maišėsi kas puslapį. Pirmoji - kaip motina savo vaikui gali užkrauti tokią sunkią savo neišpildytų svajonių įgyvendinimo naštą? Kodėl neleidžia sūnui pačiam ieškoti, rinktis, suklupti, klysti, atrasti ir t.t.? Antroji - kaip gerai, kad motina taip tiki ir palaiko savo vaiką, bet kurioje situacijoje. Kaip puikiai motyvuoja ir skatina siekti tobulybės! Reikėjo nemažai pastangų nepasiduoti šioms mintims. Visgi juk tai rašytojo autobiografinė knyga, ne išgalvotas pasakojimas, kur galima pritarti arba ne kūrybiniams autoriaus sprendimams.
Vis dėl to man liko keletas sau pačiai neatsakytų klausimų - ar gali būti meilė per didelė? Ar tokia meilė gali tapti našta? O gal kaip tik ši meilė suteikia sparnus?...
Nors ir sunkiai sekėsi skaityti, tačiau knyga patiko, bet ne tiek, kad skaityčiau antrą kartą.
"Negerai, kai esi mylimas toks jaunas, taip anksti. Taip įgyji blogų įpročių. Manai, kad taip turi būti. Manai, kad tai kažkur egzistuoja, kad gali tai surasti. Tikiesi. Ieškai, viliesi, lauki. Su motinos meile gyvenimas pačioj aušroj tau duoda pažadą, kurio neištesi. Ir iki gyvenimo pabaigos esi priverstas valgyti šaltą maistą. Paskui kiekvienąsyk, kai moteris priima tave į savo glėbį, prispaudžia prie širdies, jauti, kad tai tėra užuojauta. Visada grįžti prie motinos kapo pastaugti kaip benamis šuo. Jau niekados, niekados, niekados. <...> Su pirmuoju aušros blyksniu labai kruopščiai ištyrei meilę ir nešiojiesi su savimi jos dokumentišką patvirtinimą. Kad ir kur eitum, visur nešiesi savyje palyginimų nuodą ir leidi laiką laukdamas to, ką jau gavai."
Vertinimas 4/5
Apie autorių. Rašytojas Romain Gary (1914 - 1980) gimė Vilniuje, nors kai kurie šaltiniai teigia, kad tai įvyko Maskvoje. Jo tėvas buvo rusas (Gario tikroji pavardė — Kacev), motina — prancūzė. Būdamas 14-kos, jis išvyko į Prancūziją, kur vėliau mokėsi teisės. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Laisvosiose Prancūzijos Pajėgose. Buvo pilotu, kariavo Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Karui pasibaigus 20 metų dirbo Prancūzijos diplomatinėse tarnybose — tarp visų kitų pareigybių jam teko dirbti ir konsulu Los Andžele. Gyveno Pietų Afrikoje, vėliau persikraustė į Paryžių.
Gary rašė angliškai ir prancūziškai. Jo pagrindiniai pseudonimai — Emile Ajar Gary ir Fosco Sinibaldi. Savo pirmąjį kūrinėlį — L`Education Europeene (Forest of Anger) išleido būdamas 31-nerių. Jo filmas Les Oiseaux Vont Mourir au Perou buvo uždraustas Kino Kontrolės Komisijos.
 |
| Romain Gary |
"Gyvenimas pagrįstas prarastomis galimybėmis."
"Aušros pažadas" - tai autobiografinis romanas, kuriame autorius labai jautriai ir atvirai pasakoja apie savo vaikystę, paauglystę, jaunystės metus, praleistus karinėse stovyklose II Pasaulinio karo metu, apie glaudų santykį su motina. Knygoje netrūksta prisiminimų, persmelktų nuoširdumu ir šmaikštumu. Romain Gary puikiai perteikia mamos būdo savybes - atsidavimą, išdidumą, karštakošiškumą, beribį tikėjimą, bei elgesį įvairiose gyvenimiškose situacijose.
"Griūvantis aplink mus pasaulis stūmė mus vieną prie kito svaiginamu greičiu, tokiu pačiu, kokiu griuvo pats."
Skaitydama negalėjau atsikratyti dviejų įkyrių ir prieštaringų minčių, kurios tarpusavyje keitėsi ir maišėsi kas puslapį. Pirmoji - kaip motina savo vaikui gali užkrauti tokią sunkią savo neišpildytų svajonių įgyvendinimo naštą? Kodėl neleidžia sūnui pačiam ieškoti, rinktis, suklupti, klysti, atrasti ir t.t.? Antroji - kaip gerai, kad motina taip tiki ir palaiko savo vaiką, bet kurioje situacijoje. Kaip puikiai motyvuoja ir skatina siekti tobulybės! Reikėjo nemažai pastangų nepasiduoti šioms mintims. Visgi juk tai rašytojo autobiografinė knyga, ne išgalvotas pasakojimas, kur galima pritarti arba ne kūrybiniams autoriaus sprendimams.
 |
| R. Gary su motina |
Nors ir sunkiai sekėsi skaityti, tačiau knyga patiko, bet ne tiek, kad skaityčiau antrą kartą.
"Negerai, kai esi mylimas toks jaunas, taip anksti. Taip įgyji blogų įpročių. Manai, kad taip turi būti. Manai, kad tai kažkur egzistuoja, kad gali tai surasti. Tikiesi. Ieškai, viliesi, lauki. Su motinos meile gyvenimas pačioj aušroj tau duoda pažadą, kurio neištesi. Ir iki gyvenimo pabaigos esi priverstas valgyti šaltą maistą. Paskui kiekvienąsyk, kai moteris priima tave į savo glėbį, prispaudžia prie širdies, jauti, kad tai tėra užuojauta. Visada grįžti prie motinos kapo pastaugti kaip benamis šuo. Jau niekados, niekados, niekados. <...> Su pirmuoju aušros blyksniu labai kruopščiai ištyrei meilę ir nešiojiesi su savimi jos dokumentišką patvirtinimą. Kad ir kur eitum, visur nešiesi savyje palyginimų nuodą ir leidi laiką laukdamas to, ką jau gavai."
Vertinimas 4/5
2 komentarai (-ų):
Labai sudomino aprašymas, ieškosiu šios knygos :)
Smagu, kad pavyko sudominti :)
Iš tiesų puikus autorius, labai patiko rašymo stilius, toks paprastas ir suprantamas :)
Rašyti komentarą