Oficialiai. Žoržas ir Ana nugyveno kartu visą amžių. Jiems per aštuoniasdešimt. Ana
suserga ir jos gyvybė gęsta. Žoržas palikęs darbą konservatorijoje
slaugo žmoną. Tėvus nuolatos aplankanti dukra primygtinai siūlo
apgyvendinti Aną senelių namuose. Dukros vizitai didžiulis išbandymas
šeimai.
Trukmė: 125 min.
Žanras: Drama
Šalis: France, Austria, Germany
Režisavo: Michael Haneke
Vaidina: Isabelle Huppert, Jean-Louis Trintignant, William Shimell, Emmanuelle Riva, Rita Blanco.
Sunkus, lėtas, jausmingas ir giliai įsismelkiantis į širdį filmas. Drama apima ne tik meilės artimui temą, bet ir atsakomybės bei prisirišimo jausmus, neišvengiamos ateities baimę, abipusį supratimą ir paramą. Demonstruojamas ilgas ir skausmingas kelias į mirtį.
Šiais laikais retas kuris pajėgia ir turi noro namuose slaugyti tokį sunkų ligonį (ir nesvarbu tai mama, tėvas, brolis ar kas kitas), dažnas renkasi kur kas lengvesnį kelią - išvežti į slaugos namus ir nusiimti nuo savęs šią naštą. Tačiau Žoržas kitoks jis prisiima rūpintis savo vis labiau silpstančia žmona, nors ir pats jau ne jėgų žydėjime, tačiau Ana jam ne tik rūpestis, bet ir ramstis, jausmas, kad jis ne vienišas, kad yra kažkam reikalingas ir naudingas. Tuo tarpu silpstanti Ana kuo toliau tuo labiau trokšta išlaisvinimo - mirties (norom nenorom man iškilo eutanazijos klausimas - ar tai būtų pateisinama?).
Negalėjau būti abejinga šios šeimos dramai, kadangi ir pati patyriau ką reiškia turėti tokį sunkų ligonį namuose, prisiminiau savo močiutę ir jos kelią į amžinybę... Buvo sunku ne tik jai, bet ir visiems šeimos nariams, ypač mamai, kuri ją slaugė.
Tiesa, filmo pabaiga man paliko didelį ir riebų klaustuką, nelabai supratau režisieriaus sprendimo...
Vertinimas 5-/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą