Richard Brautigan "Arbūzų cukruje"

  Oficialiai. "Arbūzų cukruje" – knyga apie komuną, savotiškas hipiškas manifestas.
  idMYRIS (ang.iDEATH) – tai vieta, kur saulės spinduliai kasdien vis kitokios spalvos, kur žmonės, pamiršę Užmirštų Reikalų prievartą ir neapykantą, sulipdė savo gyvenimus iš arbūzų cukraus ir leidosi į begalinius kaip svajonės kelius... Knygos pasakotojo, Margaretos ir Polinos meilės trikampis baigiasi tragiškai, bet arbūzų cukruje, rodos, nebeliko emocijų, o iš nuobodulio, pavydo ir neapykantos kuriami mitai.
  Arbūzų cukrus, statybinė bendruomenės medžiaga – ne tik fizinė medžiaga, bet ir dvasinė būsena. Tai medžiaga, iš kurios gaminamos lentos ir langai, bet drauge tai – ir produktas, iš kurio gimsta gyvenimo būdas. Jos natūralumas, saldumas, gaivumas ir neribotos galimybės (iš arbūzų cukraus galima gaminti net stiklą) yra gero gyvenimo metafora ir byloja apie visišką susiliejimą su gamta.

  Knygą  šiandien pasirinkau neatsitiktinai - gan plona, aiškiu, stambiu raštu, pagalvojau perskaitysiu per  max. porą valandų, norėjosi kažko lengvo, mielo (iš anotacijos taip nusprendžiau, visgi hipiai, komuna ir bytininkai žadėjo relax'ą, bent jau mano vaizduotėje).

    Pradėjus skaityti pirma šovusi mintis : "Kokie čia narkomano paistalai?". 

Richard Brautigan

  Na taip, turiu pripažinti, kad rašymo stilius šiltas, švelnus, paprastas, bet praktiškai nesuprantamas pats turinys... Ech užsidirbau ne vieną raukšlę kaktoje beskaitydama ir nesuprasdama apie ką čia kalbama, ir kas yra kas... Nors knygos nugarėlėje rašoma: "Literatūrinis bytininkų ir hipių kartos manifestas "Arbūzų cukruje" yra simboliška knyga, kurią perpras ne kiekvienas". Neperpratau.  

   Šiame, R.Brautigan sukurtame pasaulyje, žmonės laidojami upėse, stikliniuose karstuose, į kapus dar prideda fosforo, kad naktį šviestų: "<..>primindami, kas mūsų laukia". Saulė kas dieną šviečia vis kita spalva, teka šimtai upių, daug daržovių skulptūrų ir t.t. ir pan.

  Knygoje daug kalbama, tiksliau pasakojama apie "arbūzų cukrų" (kas ten per biesas??) - tai jis skystis, tai medžiaga naudojama statyboms, tai stiklas, iš kurio gaminami langai, žodžiu universalus daiktas. Prisipažinsiu laukiau, kada bus pradėti laižyti langai iš arbūzų cukraus, kaip kokioje pasakoje apie "Jonuką ir Grytutę". Deja, nesulaukiau.

   Kūrinys sukėlė nemažai emocijų - daugiausia pasipiktinimo, nusivylimo, dar pamąstymų - kokia užslėpta prasmė čia slypi, ir kodėl aš jos nematau? Gal autorius to ir norėjo? Tebūnie.. bet išvada tokia - NEPATIKO.

Vertinimas 0/5

Skaitydama klausiau muzikos, užgrojo daina, mano manymu labai tinkanti šiai knygai: :)