Oficialiai. S.Kubelkos vardas pasaulyje žinomas. Ne vienas jos romanas sulaukė
pasaulinės sėkmės. Dažna kūrinių tema - moteris šiuolaikiniame
pasaulyje. Talentinga architektė Ticija iš apniukusio Londono atvažiuoja
į savo svajonių miestą Paryžių. Ištekėjusi už gražuolio Fausto patenka į
aukštuomenė, praturtėja, bet ... jos vyras turi meilužę ir du vaikus.
Net tokia nemaloni žinia nepribloškia Ticijos. Juk ji gyvena kupinam
staigmenų Paryžiuje...
Pagaliau nugalėjau "neskaitadienius" ir grįžau :) prireikė kelių dienų suvokti, kad niekas nesiskaito! Ėmiau vieną knygą - neužkabina, antrą - vėl tas pats... galvojau, kad kaltos pasirinktos knygos, tačiau buvau kalta aš pati. Praėjus kuriam laikui galiu pasidžiaugti, kad tos dienos išvytos iš mano gyvenimo! Ir tikiuosi, jog ilgam :)
O šią knygą man rekomendavo kolegė, tad paklausiau rekomendacijos bei pasiėmiau iš bibliotekos - ir tikrai buvo verta! Ne vien todėl, kad galėjau gyvai padiskutuoti apie siužeto vingius, bet ir todėl, kad knyga dvelkia mano mylimu ir išsvajotu miestu - Paryžiumi - jo romantika, naktiniu gyvenimu, intrigomis, prabanga...
"Jeigu likimas užsinori suvesti žmones, tai taip ir atsitinka, pačiose neįmanomiausiose vietose, netinkamiausiu laiku, ir tai trunka tiek laiko, kol viską supranti."
Skaitydama negalėjau atsistebėti pagrindinės veikėjos Ticijos naivumu, lengvabūdiškumu, o kartais net ir paviršutiniškumu (pvz.: kalbėdama apie vyrus dažnai akcentuoja tik išorinį grožį). Be viso šito jos asmenybė man patiko, ypač sąmojingumu, savivertės jausmu, optimizmu, intelektualumu. Iš tikrųjų nuoširdžiai džiaugiausi, jog autorė sukūrė ne saldžios "vergės Izauros" portretą, o tikros moters - su silpnybėmis, klaidomis, nuopoliais ir pakilimais.
Taip pat negalėjau suprasti kokio velnio Ticija taip ilgai neišsiskiria su savo vyru, kuris akivaizdžiai jos negerbia nei kaip žmonos, nei kaip žmogaus, jai meluoja, ignoruoja ir atvirai apgaudinėja. Ne veltui sakoma - meilė akla, taigi reikėjo sulaukti laiko kada įvyks didysis "praregėjimas".
Kažkur skaičiau komentarą apie šią knygą, jog ji - "moterų biblija", tačiau su šia nuomone nesutinku, man ji tikrai ne "biblija", o tiesiog smagus, jaukus, moteriškas romanas, kuriame radau pažįstamų situacijų bei jausmų, bet taip pat buvo ir visiškai neatitinkančių mano būdui, mąstymui poelgių, kurie kėlė susierzinimą, kartais net pasipiktinimą.
O apibendrinimui - knyga gera, tačiau ne iš tų, kurias norėtųsi skaityti antrą, trečią kartą.
Vertinimas 4/5
O šią knygą man rekomendavo kolegė, tad paklausiau rekomendacijos bei pasiėmiau iš bibliotekos - ir tikrai buvo verta! Ne vien todėl, kad galėjau gyvai padiskutuoti apie siužeto vingius, bet ir todėl, kad knyga dvelkia mano mylimu ir išsvajotu miestu - Paryžiumi - jo romantika, naktiniu gyvenimu, intrigomis, prabanga...
"Jeigu likimas užsinori suvesti žmones, tai taip ir atsitinka, pačiose neįmanomiausiose vietose, netinkamiausiu laiku, ir tai trunka tiek laiko, kol viską supranti."
Skaitydama negalėjau atsistebėti pagrindinės veikėjos Ticijos naivumu, lengvabūdiškumu, o kartais net ir paviršutiniškumu (pvz.: kalbėdama apie vyrus dažnai akcentuoja tik išorinį grožį). Be viso šito jos asmenybė man patiko, ypač sąmojingumu, savivertės jausmu, optimizmu, intelektualumu. Iš tikrųjų nuoširdžiai džiaugiausi, jog autorė sukūrė ne saldžios "vergės Izauros" portretą, o tikros moters - su silpnybėmis, klaidomis, nuopoliais ir pakilimais.
 |
| Susanna Kubelka |
Kažkur skaičiau komentarą apie šią knygą, jog ji - "moterų biblija", tačiau su šia nuomone nesutinku, man ji tikrai ne "biblija", o tiesiog smagus, jaukus, moteriškas romanas, kuriame radau pažįstamų situacijų bei jausmų, bet taip pat buvo ir visiškai neatitinkančių mano būdui, mąstymui poelgių, kurie kėlė susierzinimą, kartais net pasipiktinimą.
O apibendrinimui - knyga gera, tačiau ne iš tų, kurias norėtųsi skaityti antrą, trečią kartą.
Vertinimas 4/5
3 komentarai (-ų):
sveika sugrįžusi ;) man skaitosi, bet nesirašo... laukiu, kol tai praeis ir tada aš su savo rašliavom grįšiu :)
dėkui :))) jooo... čia irgi bėda, kai nesirašo- kaupiasi knygos, įspūdžiai ir mintys senka (brač gal čia kokia pilnatis ar koks biesas kaltas? :D )
Taigi belieka man tau palinkėti kuo greičiau susidoroti su šiuo laikotarpiu ;) ir didingai sugrįžti su fanfaromis ir taurėmis šampano :D
Puikiai žinomas jausmas, kai nesirašo... Pas mane dar dvi knygos stovi neaprašytos :) Manau per laisvas dienas ištaisysiu šias dvi savo klaidas. Jau pradėjau naują knygą skaityti :)
Rašyti komentarą