Anotacija.
„Saugokis šviesos! Saugokis šviesos! Per didelė šviesa kenkia mirtingųjų akims!“
„Knyga apie San Mikelę“ – ir gydytojo užrašai, ir autobiografija.
Axelis
Munthe pripažįsta, „kad norint parašyti knygą apie save, paprasčiausiai
tereikia visomis išgalėmis stengtis galvoti apie kitus.“
Knygoje
pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones
(knygoje šmėsteli rašytojas Guy de Maupassant‘as, gydytojas Louis
Pasteuras), turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas
Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip
pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių
čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“.
Pasakojama su meile, gailesčiu, švelniu humoru, sklandant vos juntamai
magijos dvasiai. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į
kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams,
abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it
sfinksas“.
Akselis Miuntė (Axel Munthe; 1857-1949) – pasaulio garso švedų gydytojas psichiatras ir rašytojas. Būdamas 18 metų, aplankė Kaprio salą Italijoje ir taip ja susižavėjo, kad vėliau, susitaupęs pinigų, įsikūrė čia ilgiems metams. „San Mikelė“ – vilos su šviesiom arkadom, mažyte koplytėle bei vynuogynu pavadinimas.
Puslapių skaičius: 348
Leidykla: Vaga,1991
Perskaityta: 2015 06 09
Knyga: nuosava.
Senokai aprašinėjau knygas, tad ne tik sunku prisiminti, kokius įspūdžius paliko perskaitytas kūrinys, bet ir reikiamai sudėlioti mintis. Na, bet pamėginsiu pasirausti po atmintį :)
 |
| Axel Munthe |
"Akys neklysta, kol pasikliauji savo paties, o ne kitų akimis"
"Knyga apie San Mikelę" jau vien savo pavadinimu nuteikė skaitymui apie miestą, apie aplinkos detales, tačiau perskaičius kilo noras pervadinti knygą į "Knyga apie gydytojo praktiką" :) Ir visai gerai, kad aplinkos aprašymų čia ne tiek jau daug, nelabai aš jų mėgstu, daug įdomiau buvo skaityti apie daktaro karjerą, patiklias ir paikas pacientes, bei jaunojo gydytojo psichologinius 'žaidimus' su jomis. O ką jau bekalbėti apie puslapiuose spinduliuojančią meilę gyvūnams.
Romanas labai optimistiškas, pozityvus, šviesus, informatyvus ir tikrai vertas būti paimtas į rankas bei perskaitytas.
"Mirties karalystė neturi ribų, kapas neturi tautybės"
Vertinimas 5/ 5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą