Oficialiai. Dėmesį prikaustantis romanas ir kartu dvasinė kelionė, atskleidžianti pribloškiamą, dar niekad nepasakotą istoriją!
Prieš du tūkstančius metų Marija Magdalietė
paslėpė rankraščius Prancūzijoje, uolėtoje Pirėnų papėdėje. Tai buvo
Marijos evangelija, jos liudijimas apie Naujojo Testamento įvykius ir
žmones. Šventuosius rankraščius saugo antgamtinės jėgos, juos gali rasti
tik ypatinga ieškotoja, senovėje išpranašautoji l’Attendue – Laukiamoji.
Kai žurnalistė Morina Paskal ėmė rinkti
medžiagą naujai knygai, ji nė nenumanė, kad sužinos ne vieną perversmą
sukelsiančią paslaptį; dėl jų tūkstančiai žmonių žudė ir buvo žudomi. Ją
sukrečia mistinė pietų Prancūzijos kultūra. Keistoji pranašystė apie
Laukiamosios atėjimą paveikia Morinos gyvenimą ir darbą, į paviršių
iškyla seniai palaidotos šeimos paslaptys. Ji pati ir skaitytojas šioje
jaudinančioje evangelijoje susitinka su Jėzumi Kristumi, Marija
Magdaliete, Jonu Krikštytoju, Judu ir Salomėja.
Magdalenos evangelija – vartai į Magdalietės kraujo linijos pasaulį.
Nors bijau būti apmėtyta akmenimis, bet negaliu nutylėti - nusivyliau knyga, tikėjausi kitokios. Lygtais ir tema intriguojanti, ir daug įvairios informacijos, istorijos faktų, ir veiksmo nemažai, bet iki "labai patiko" pritrūko "cinkelio". O dar tiksliau man pasirodė, kad visko per daug - "sukišta" begalė žinomų žmonių (menininkų, politikų, kitų istorinių asmenybių), simboliai ant kiekvieno kampo - pradedant paveikslais, baigiant gamtos paminklais. Toptelėjo mintis - gal aš persiskaičiau D. Brown'o? (buvo užėjusi manija skaityti visas jo knygas)
Niekaip neatsispirdavau pagundai knygą lyginti su "Da Vinčio kodu", manau pastaroji tikrai pranašesnė. Bet tai dar nereiškia, kad K. McGowan romanas man visiškai nepatiko.
 |
| Kathleen McGowan |
Tik pradėjusi "graužti" knygą nudžiugau radusi mintį, pateikiamą kaip studentų priesaika, kuri labai gerai atspindi mano pačios požiūrį į istoriją:
"<...> iškilmingai prisiekiu, kad visada prisiminsiu, jog žodžius ant popieriaus rašė žmonės. Juos, kaip visus žmones, valdė jausmai, nuomonės, politiniai bei religiniai tikslai, todėl istorija susideda iš nuomonių, ne vien iš faktų; daugeliu atvejų istorija buvo klastojama - nelygu, kokios buvo rašiusio asmens ambicijos ar slaptos užgaidos."
"Magdalenos evangelija" sukėlė nemažai teologinių apmąstymų, aišku tas yra gerai, bet supratau, kad konkretaus atsakymo nėra ir greičiausiai nebus - tiesa slypi kažkur anapus...
Kiekvienas mes pasirenkam kuo tikėti, svarbiausia nebijoti abejonių, kurios lydi visur ir visada, jos ne silpnina, o sustiprina tikėjimą.
Vertinimas 4-/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą