Jonathan Franzen "Pataisos"

   Oficialiai. J. Franzenas laikomas vienu įdomiausių jaunosios kartos JAV rašytojų. "Pataisos" (2001) - trečias autoriaus romanas, už jį gavo Nacionalinę knygos premiją. Šis tragikomiškas vartotojiškos visuomenės epas pasakoja apie neurotiškas Lambertų šeimos peripetijas, prasidedančias motinai užsispyrus visus paskutinį kartą surinkti prie Kalėdų stalo. Tačiau šeimos galvą kamuoja Parkinsono liga, vienas sūnus, priėjęs liepto galą, sprunka į... Lietuvą, kitas, klestintis banko darbuotojas, besirūpindamas savo psichine sveikata, galutinai atsiduria žmonai po padu. Jaunėlė dukra Deniza, beviltiškai susipainiojusi sekso reikaluose, praranda puikų darbą. Taigi visiems pagrindiniams veikėjams ir jų santykiams, tiek tarpusavio, tiek su kitais žmonėmis, verkiant reikalingos "pataisos"...

   Sunki ir gili knyga. Santykiai, vaikystės nuoskaudos, senatvė, artėjančios mirties baimė (ji paliečia ne tik mirštantįjį), nepasiteisinusios viltys, planai, abejingumas, atsiribojimas nuo tėvų, noras būti kuo mažiau į juos panašiais, nuosmukiai, pyktis ant visų, o kartais ant savęs paties, ateities baimė - tokie knygos apibūdinimai lenda į galvą.

      Romanas sukėlė daug įvairių emocijų, pagrindinės: pyktis ir susierzinimas - šiek tiek ant tėvų dėl užsipyrimo, o ypač ant vaikų dėl jų elgesio ir savanaudiškumo. 

    Ar iš tikrųjų ateina toks laikas, kada vaikai geriau žino, kas reikalinga tėvams? Ar jie turi teisę smerkti tėvus dėl pasirinkimų, priimto gyvenimo būdo? Manau, kad ne. Reikia mokėti būti pagarbesniais ir nuolaidesniais. Esam tik žmonės, klaidos neišvengiamos, bet žmogiškumą išlaikyti privalome. 

Jonathan Franzen

    "Vieną Hado kankynę Tantalui neprieinamų vaisių ir Sizifo akmens išradėjai graikai pamiršo: saviapgaulės antklodę. Ji maloniai šilta, užkloja kenčiančią sielą, bet niekada neuždengia visko. O naktys atšalo."

   Norom nenorom skaitydama lyginau veikėjų ir savo šeimos gyvenimą, santykius. Ar radau panašumų? Taip. 

   Beprotišką ir neišsakytą norą būti visiems kartu, rūpesčius ir praeities nuoskaudas palikus už durų, nors kartą metuose - per Šv. Kalėdas.

Vertinimas 4+/5  [atimiau balą dėl per didelės apimties ir užtęstumo]