Haruki Murakami "Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai"

Anotacija.

„Vieną dieną staiga šovė mintis, atsisėdau prie stalo ir parašiau pirmąsias šio romano eilutes, nežinodamas, nei kaip veiksmas rutuliosis toliau, nei kokie veikėjai pasirodys, nei kokio ilgumo šis tekstas bus, ir taip nieko nežinodamas vis rašiau ir rašiau daugiau nei pusę metų. Iš pat pradžių regėjau tik jaunuolio, vardu Cukuru Tadzakis, akyse atsispindinčio riboto pasaulio vaizdą. Tačiau matyti, kaip tas vaizdas su kiekviena diena pamažu keičiasi ir kaip tampa vis gilesnis bei platesnis, man buvo be galo įdomu, tam tikra prasme netgi jaudrino sielą.“
Haruki Murakami 

   Šis Haruki Murakami romanas – tarsi daugiasluoksnis pyragas. Pagal tai, kuris sluoksnis skanaujamas, pasakojimas palieka vis kitokį įspūdį. Atsiras tokių skaitytojų, kurie sapnų ir mistiškų istorijų intarpuose įžvelgs žmogaus sielos tamsybę. Bus ir tokių, kurie kaip karoliukus ant vieno siūlo suvers visus iš romano veikėjų lūpų nuskambėjusius filosofinius apmąstymus bei aforizmus.

   Ką reiškia turėti spalvą arba būti bespalviam? Ar Cukuru Tadzakis įgis spalvą, o gal kaip tik išmoks priimti žmones be jų spalvų?

    Cukuru Tadzakiui – trisdešimt šešeri. Mokyklos laikais jis ir dar keturi jaunuoliai buvo susibūrę į harmoningą, jaukią draugiją. Tačiau kad galėtų studijuoti geležinkelio stočių architektūrą, Cukuru išvyksta į Tokiją. Vieną vasaros dieną nepaaiškinę priežasčių keturi mokyklos laikų draugai staiga nutraukia su juo ryšius, ir Cukuru, patyręs šoką, iki pat kitų metų klaidžioja savižudybės paribiuose. Vaikinas įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė. Jis nesąmoningai pradeda tolti net ir nuo pačių artimiausių žmonių. Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, jis nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekusios net iki Suomijos.

Puslapių skaičius: 312

Leidykla: Baltos lankos, 2014

Perskaityta: 2014 08 02

Knyga: nuosava.

   "Pavydas - tai <...> pats beviltiškiausias kalėjimas pasaulyje. Kodėl? Todėl, kad į jį kalinys užsidaro pats."

    Spalvingas knygos viršelis tarsi priešgyniauja pavadinimui, jog romano veikėjas bespalvis, papriešgyniausiu ir aš. Cukuru visai nėra bespalvis, tik jis save tokį mato, jaučiasi nublukęs, susiliejęs su didmiesčio betonu. Iš pradžių man pasirodė jog Tadzakis "užsibuvo" savigailoje, vėliau  suvokiau, jog tai savivertės trūkumas, nepasitikėjimas savimi ir išoriniu pasauliu, praeities palikta žaizda neužgijusi daug metų. 

H. Murakami

   Romane daug spalvų, neišskiriant ir pilkos bei jos atspalvių. Spalvos ir jų skleidėjų - žmonių, gyvenimai pinasi ir gula į baltą popieriaus lapą, sudėliodami įdomią, murakamišką istoriją. Mistikos šįkart daug nėra, jos šiek tiek pasigedau kaip ir gilesnio pakapstymo.

   "Gyvename iš esmės abejingumo laikais, o esame apsupti tokios informacijos apie kitus." (paradoksalu, bet tiesa...)

   Įsigilinus į pagrindinio veikėjo gyvenimą man sunku buvo suvokti, kaip jis tiek metų nesiaiškino priežasties, privertusios geriausius draugus nutraukti visus ryšius. Orumas? Vyriškas užsispyrimas? O gal visgi baimė sužinoti tą priežastį? Tiesa, priežastis, dėl kurios buvo nutraukti ryšiai su Cukuru pasirodė kiek sausoka, pritempta.
   Baigus skaityti ore dar tebekybojo du esminiai klausimai - tai kaip ten baigėsi su Sara? Kas nutiko studijų laikų draugui? Hmmm... Labai norisi treptelt koja ir kaprizingu balsu pareikšti norą sužinoti daugiau! Deja, nėra kam tų kaprizų adresuoti. :]


Vertinimas 4-/5

"Vieną dieną staiga šovė mintis, atsisėdau prie stalo ir parašiau pirmąsias šio romano eilutes, nežinodamas, nei kaip veiksmas rutuliosis toliau, nei kokie veikėjai pasirodys, nei kokio ilgumo šis tekstas bus, ir taip nieko nežinodamas vis rašiau ir rašiau daugiau nei pusę metų. Iš pat pradžių regėjau tik jaunuolio, vardu Cukuru Tadzakis, akyse atsispindinčio riboto pasaulio vaizdą. Tačiau matyti, kaip tas vaizdas su kiekviena diena pamažu keičiasi ir kaip tampa vis gilesnis bei platesnis, man buvo be galo įdomu, tam tikra prasme netgi jaudrino sielą."
Haruki Murakami

Šis Haruki Murakami romanas – tarsi daugiasluoksnis pyragas. Pagal tai, kuris sluoksnis skanaujamas, pasakojimas palieka vis kitokį įspūdį. Atsiras tokių skaitytojų, kurie sapnų ir mistiškų istorijų intarpuose įžvelgs žmogaus sielos tamsybę. Bus ir tokių, kurie kaip karoliukus ant vieno siūlo suvers visus iš romano veikėjų lūpų nuskambėjusius filosofinius apmąstymus bei aforizmus.

Ką reiškia turėti spalvą arba būti bespalviam? Ar Cukuru Tadzakis įgis spalvą, o gal kaip tik išmoks priimti žmones be jų spalvų?

Cukuru Tadzakiui – trisdešimt šešeri. Mokyklos laikais jis ir dar keturi jaunuoliai buvo susibūrę į harmoningą, jaukią draugiją. Tačiau kad galėtų studijuoti geležinkelio stočių architektūrą, Cukuru išvyksta į Tokiją. Vieną vasaros dieną nepaaiškinę priežasčių keturi mokyklos laikų draugai staiga nutraukia su juo ryšius, ir Cukuru, patyręs šoką, iki pat kitų metų klaidžioja savižudybės paribiuose. Vaikinas įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė. Jis nesąmoningai pradeda tolti net ir nuo pačių artimiausių žmonių. Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, jis nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekusios net iki Suomijos.
- See more at: http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/grozineliteratura/proza/bespalviscukurutadzakisirjoklajoniumetai#sthash.MXCaZAp7.dpuf