Jane Austen "Puikybė ir prietarai"

   Anotacija. 1813 m. parašytas J. Austen romanas „Puikybė ir prietarai“ daugiau kaip 150 metų tituluojamas populiariausia anglų kalba parašyta knyga.

   Anglijos provincijoje gyvenančios Benetų šeimos panelės žavi visus, todėl nenuostabu, kad kaimynystėje įsikūręs žavus ir turtingas ponaitis Binglis iš pirmo žvilgsnio karštai įsimyli vyriausiąją Benetų dukrą. Tačiau jaunuolio seserys nepritaria tokiam brolio pasirinkimui, nes Benetai joms atrodo stačiokiški ir pernelyg neturtingi.
   Seserų nuomonę palaiko ir ponas Darsis – turtingas patrauklus jaunas džentelmenas, geriausias Binglio draugas. Bet netikėtai ir jis pats įsimyli kitą Benetų dukterį – išdidžią ir užsispyrusią Elizabetą. Mergina iš anksto nusiteikusi priešiškai ir visomis išgalėmis priešinasi, kaip jai atrodo, išpuikėlio kerams. Tačiau ir šis neketina lengvai apsiduoti. Tarp jaunuolio ir Elizabetos užverda nuožmi jausmų kova...

Puslapių skaičius: 256
Leidykla: Leidykla „Charibdė“, 2010
Perskaityta: 2014 05 05
Knyga: nuosava.

 

 

   Visada šiek tiek baugu skaityti (o jei nepatiks ir t.t.) bei aprašinėti klasiką, tuo labiau kai pastaroji liaupsinama iš kartos į kartą. Ne išimtis ir šis kartas, man prireikė visos savaitės "subrandinti" perskaitytą knygą, kad galėčiau ją aprašyti. 

   Vienas iš dr. Sh. Suzuki filosofijos aspektų - pateikti teigiamus įvertinimus, o tik paskui vieną, taisytiną, taip šį kartą pasielgsiu ir aš. Taigi pradedu nuo pagyrų :) 

Jane Austen

   Meilės istorija perteikta švelniai, jautriai ir svarbiausia - ne šleikščiai banaliai. Veikėjų charakteriai saviti, ryškūs ir tikroviški. Labai patiko Elizabetos tėvo pašmaikštavimai laiku ir vietoje, pono Darsio ir Elizabetos asmenybės - su savais pliusais ir minusais. Siužetas išplėstas: neapsiriboja vien Elizabetos ir Darsio santykiais. Autorė sugebėjo stebėtinai tobulai perteikti erzinantį anglišką mandagumą, aristokratijos gyvenimo ypatumus.

   Nepatiko, ir kaip spėju čia vertėjo kaltė, besikartojantys kone kaip malda ar užkalbėjimas žodžiai "puikybė" ir "tuštybė", į knygos pabaigą jie mane tiesiog vedė iš proto ir apkartino skaitymo malonumą.

   Nors knyga ir ne šio amžiaus, tačiau ne mažiau verta perskaityti nei šiuometiniai bestseleriai. Aš pati knygos antrą kartą nebeskaityčiau, bet nė kiek negaila laiko praleisto su šiuo romanu. Džiaugiuosi nors kiek pažinusi J. Austen pasaulį.

 

   P.s. noriu sviesti akmenį į leidyklos "daržą"  - knygos viršelis visiška tragedija! Jei nežinočiau kokia tai knyga, pamačiusi viršelį neišdrįsčiau atsiversti, nes apipavidalinimas žada daugiau ar mažiau lėkštą romaniukštį.

 

 

Vertinimas 4+/5