Anotacija. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių.
Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai
klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. Baltoje drobulėje
nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai -
pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus,
įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus.
Antanas Škėma (1910-1961) - vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, savo novatoriškumu sulaužęs nusistovėjusias normas. Rašytojo kūryba artima avangardui. Škėma vaidino, režisavo spektaklius, mėgo modernų meną. Emigravęs į JAV vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse. Autoriaus kūryba buvo smarkiai kritikuojama, parašyta Balta drobulė ketverius metus nesulaukė leidėjo, o dabar tai - pripažinta lietuvių literatūros klasika.
Antanas Škėma (1910-1961) - vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, savo novatoriškumu sulaužęs nusistovėjusias normas. Rašytojo kūryba artima avangardui. Škėma vaidino, režisavo spektaklius, mėgo modernų meną. Emigravęs į JAV vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse. Autoriaus kūryba buvo smarkiai kritikuojama, parašyta Balta drobulė ketverius metus nesulaukė leidėjo, o dabar tai - pripažinta lietuvių literatūros klasika.
Ši knyga visai atsitiktinai pateko į mano rankas - dukterėčia pasiėmė iš bibliotekos (lietuvių kalbos pamokai) nusprendusi per vasarą ją perskaityti, taip taip per vasarą! Ji tiesiog nekenčia skaitymo, dėl ko man norisi ją tąsyti už plaukų iki išprotėjimo ;) bet ką padarysi žmonės skirtingi - kiekvienas su savais pomėgiais. Taigi esmė ta, kad pasisiūliau romaną perskaityti pirma, o paskui perleisti jai pačiai, na o tada sakau galėsime kartu nagrinėti.
Perskaičiau. Pirma - patiko, antra - nesupratau, trečia - skaitysiu vėl :)) Na ne tai, kad visiškai nesupratau, bet buvo kelios vietos, prie kurių žadu sugrįžti, nes man ten kažkas neaišku :) Kaip gerai, kad nebesimokau, nes jei reikėtų smulkiai išnagrinėti visą knygą man būtų "šakės", net ir dabar nežinau kaip ją tiksliau aprašyti, kaip aprašyti jausmus, kurie liko perskaičius. Painiava. Bet pabandysiu bent dalinai išpainioti šį minčių kamuolį.
"-Nemoku užbaigti. Man trūksta ramybės. Mano pasaulis dūžta. Esu detalistas, nemoku nupirkti urmu. Bet aš branginu skeveldras. Noriu aprašyti slydimą į prarają."
Romanas parašytas pasąmonės srautų forma - čia dabartis pinasi su praeitimi viena kitą papildydamos, iškeliami egzistencijos klausimai, neapsieinama ir be meilės romano. Pagrindinis knygos veikėjas - Antanas Garšva, liftininkas, atsidūręs meilės trikampyje - įsimylėjęs ištekėjusią moterį. Romane skaitytojui leidžiama žvilgtelėti ne tik į Garšvos dabartį, bet ir praeitį, užčiuopti jausmų ir minčių gijas.
"Ir mūsų veiduose - nuolatinis šypsenos užgimimas. Ir mūsų sapnuose - pabudimo nujautimas."
Pasąmonės srautai pulso ritmu sklindantys iš knygos puslapių painiojo - sunkoka buvo suprasti kada kalba herojus, kada autorius, o galų gale sutapatinau abu - A. Škėma tapo A. Garšva ir atvirkščiai, dingo skiriamieji ženklai (o gal mano vaizduotė juos panaikino?). Jaučiausi lyg spęsčiau literatūrinį galvosūkį, iki galo išspręsti man taip ir nepavyko - matyt pritrūko paskutinės užuominos. Kaip jau minėjau - dar grįšiu prie šios knygos.
P. s. Dukterėčiai patariau knygos skaitymą atidėti kitiems metams, kadangi iki 12 kl. tikrai užsimirš, o galų gale dabar ir nesuprastų.
Vertinimas 4+/5
Perskaičiau. Pirma - patiko, antra - nesupratau, trečia - skaitysiu vėl :)) Na ne tai, kad visiškai nesupratau, bet buvo kelios vietos, prie kurių žadu sugrįžti, nes man ten kažkas neaišku :) Kaip gerai, kad nebesimokau, nes jei reikėtų smulkiai išnagrinėti visą knygą man būtų "šakės", net ir dabar nežinau kaip ją tiksliau aprašyti, kaip aprašyti jausmus, kurie liko perskaičius. Painiava. Bet pabandysiu bent dalinai išpainioti šį minčių kamuolį.
"-Nemoku užbaigti. Man trūksta ramybės. Mano pasaulis dūžta. Esu detalistas, nemoku nupirkti urmu. Bet aš branginu skeveldras. Noriu aprašyti slydimą į prarają."
Romanas parašytas pasąmonės srautų forma - čia dabartis pinasi su praeitimi viena kitą papildydamos, iškeliami egzistencijos klausimai, neapsieinama ir be meilės romano. Pagrindinis knygos veikėjas - Antanas Garšva, liftininkas, atsidūręs meilės trikampyje - įsimylėjęs ištekėjusią moterį. Romane skaitytojui leidžiama žvilgtelėti ne tik į Garšvos dabartį, bet ir praeitį, užčiuopti jausmų ir minčių gijas.
"Ir mūsų veiduose - nuolatinis šypsenos užgimimas. Ir mūsų sapnuose - pabudimo nujautimas."
Pasąmonės srautai pulso ritmu sklindantys iš knygos puslapių painiojo - sunkoka buvo suprasti kada kalba herojus, kada autorius, o galų gale sutapatinau abu - A. Škėma tapo A. Garšva ir atvirkščiai, dingo skiriamieji ženklai (o gal mano vaizduotė juos panaikino?). Jaučiausi lyg spęsčiau literatūrinį galvosūkį, iki galo išspręsti man taip ir nepavyko - matyt pritrūko paskutinės užuominos. Kaip jau minėjau - dar grįšiu prie šios knygos.
P. s. Dukterėčiai patariau knygos skaitymą atidėti kitiems metams, kadangi iki 12 kl. tikrai užsimirš, o galų gale dabar ir nesuprastų.
Vertinimas 4+/5
1 komentarai (-ų):
Ši knyga neabejotinai verta pakartotinio skaitymo! Skaičiau porą, gal trejetą kartų, ir kiekvienąsyk įvykiai vis labiau siejasi, pastebiu vis daugiau detalių. Manau, tai vienas įdomiausių pastarojo amžiaus lietuvių literatūros kūrinių.
Rašyti komentarą