Anotacija. "Mergaičių auklėjimas Čekijoje" (1994 m.) - pati žinomiausia (kol kas) rašytojo knyga, atspindinti visas jo stiliaus ypatybes: polinkį į literatūriškumą (romanas apie romano rašymą; citatos, mokymas rašyti, svarstymai apie literatūros prasmę), humoro jausmą, paradoksalumą, groteską.
Tai knyga apie šiandieninę Čekiją ir opiausias jos dvasines problemas, apie jauną mokytoją ir seną mokymo sistemą, apie šeimą ir neištikimybę, nesugebėjimą rasti vietos tarp žmonių ir mirtį.
Kas atsitinka jaunam literatūros mokytojui, kai vietos milijonierius verslininkas už neribotus honorarus nusamdo jį savo jaunai dukrelei kaip korepetitorių literatūriniams bandymams? Kokie išmėginimai laukia visų, kai literatūra pamirštama ir įsuka gyvenimas? Kodėl visko pertekę, talentingi jauni žmonės nebemoka rasti sau vietos ir susitvarkyti patys su savimi? Kur juda pasaulis, kuriame viskas taip susiplakė ir viskas apipilama tuo pačiu standartiniu kečupu?
Iš pirmo žvilgsnio ši juokinga, ironiška knyga (beje, savo realijomis dažnai primenanti mūsų gyvenimą) priverčia ją prisiminti ir analizuoti jos "žaidimo taisykles". Ir priešintis. Apie tai autorius sako: "Kurpiu linksmus siužetus, kad jais paslėpčiau skaudžios tikrovės grimasas".
Tai knyga apie šiandieninę Čekiją ir opiausias jos dvasines problemas, apie jauną mokytoją ir seną mokymo sistemą, apie šeimą ir neištikimybę, nesugebėjimą rasti vietos tarp žmonių ir mirtį.
Kas atsitinka jaunam literatūros mokytojui, kai vietos milijonierius verslininkas už neribotus honorarus nusamdo jį savo jaunai dukrelei kaip korepetitorių literatūriniams bandymams? Kokie išmėginimai laukia visų, kai literatūra pamirštama ir įsuka gyvenimas? Kodėl visko pertekę, talentingi jauni žmonės nebemoka rasti sau vietos ir susitvarkyti patys su savimi? Kur juda pasaulis, kuriame viskas taip susiplakė ir viskas apipilama tuo pačiu standartiniu kečupu?
Iš pirmo žvilgsnio ši juokinga, ironiška knyga (beje, savo realijomis dažnai primenanti mūsų gyvenimą) priverčia ją prisiminti ir analizuoti jos "žaidimo taisykles". Ir priešintis. Apie tai autorius sako: "Kurpiu linksmus siužetus, kad jais paslėpčiau skaudžios tikrovės grimasas".
Tai knyga apie literatūrą, apie pedagogo "kasdieninę duoną", joje viskas perteikiama per ironijos ir humoro prizmę. Jaunąjį mokytoją pasamdo vienas iš įtakingiausių Prahos žmonių - Kralis. Pedagogo užduotis - padėti Kralio dukrai pradėti rašyti, suteikti literatūrinį įkvėpimą. Tačiau atvykęs mokytojas pamato, kad jo darbas toli gražu ne toks, greičiau jis turi atlikti psichologo vaidmenį ir padėti merginai užsigydyti nelaimingos meilės žaizdas bei sugrįžti į normalų gyvenimą.
 |
| Michal Viewegh |
" -Na kaip direktorius? - paklausiau vėliau automobilyje.
-Tvarka.
-Ko norėjo? Preparavimo rinkinio? Ar plokščiadugnės valties?
-Keturiasdešimt narvų.
-Keturiasdešimt narvų?
Staigiai linktelėjo.
-Kolektyve mūsų trisdešimt šeši,- suskaičiavau. - Keturi turbūt atsargai.
-Kur tau, - nusijuokė Kralis. - Nutrijoms."
Pati knyga mane nuteikė dvejopai. Patiko, jog autorius labai nuotaikingai ir su humoru perteikė pedagogo kasdienybę, darbo subtilumus. Ne kartą teko ir su garsu "nusižvengti" :) Taip pat sudomino autoriaus mintys apie literatūrą ir rašymą. Tačiau sunkoka buvo priprasti prie tokios gausybės citatų (jaučiausi tiesiog apšaudoma jomis), kurios mano nuomone kartais buvo "ne į temą". Ir šiaip norėjosi daugiau pačio Michal'o minčių, o ne nuo kažkur nurašytų nuotrupų. Norėjosi, jog romanas būtų buvęs nuoseklesnis ir užbaigtesnis. Bandau paaiškinti - vienur veiksmas vyksta lėtai ir ilgai tempiama iki kulminacijos, o kai ji priartėja tarsi peršokama - viskas baigiasi nespėjus suprasti, kodėl pasisuko būtent taip.
Vidutiniška knyga, bet visgi labiau patiko nei nepatiko.Vertinimas 3+/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą