Oficialiai. „Musių valdovas" – filosofinis-alegorinis romanas, išgarsinęs
rašytoją Williamą Goldingą visame pasaulyje. 1983 m. autorius
apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija.
Lėktuvui sudužus negyvenamoje saloje, vieninteliai išsigelbėję – grupelė berniukų. Dienomis vaikai aikčioja iš susižavėjimo pakerėti slėpiningo salos grožio, juos vilioja romantiška perspektyva gyventi robinzoniškai, laisvai, be suaugusiųjų , tačiau naktimis baimę kelia paslaptingas žvėris. Kai berniukai sulaukėja ir vaikiškos jų svajos virsta kraujo troškuliu, išsiruošiama į medžioklę. Drebančia ranka pralietas kraujo lašas pamažu tirpdo ribą tarp žvėries ir žmogaus, pyktis ir kerštas nukrypsta į buvusius draugus.
Sunkoka atsigauti po tokios knygos... sukrėtė tiek siužetas, tiek veikėjų charakteriai, jų poelgiai ir, aišku, knygos atomazga. Atrodo kone vaikiška knygelė, bet istorija, nors ir herojai vaikai, tikrai nevaikiška.
 |
| William Golding |
Autorius puikiai aprašė aplinką, tvyrančią nuotaiką, skaitydama ir pati jaučiausi knygos veikėja arba bent jau stebėtoja iš šalies. O jau įtampa gale tiesiog vedė iš proto! Pergyvenau kaip dėl savo vaikų - taip buvau įsijautusi.
Skaitydamas norom nenorom susimąstai, ką gi pats, žmogau, darytum
atsidūręs negyvenamoje saloje? Aišku, tikriausiai visi gerai žino žaidimą "Kokius 5
daiktus pasiimtum su savimi į negyvenamą salą?" - ir tai sukelia tikrą galvosūkį - kas svarbiau degtukai ar peilis ir pan. O kas jei mes neturim
nieko? Nuo ko reikėtų pradėti? Ar pavyktų likti civilizuotam? O galbūt
pasiduotum "gamtos šauksmui"?
Kaip jau pastebėjote knyga man sukėlė daug
klausimų. O apmąstymų laukia dar daugiau ;)
Taigi, kur gi toji riba tarp žmogaus ir žvėries?
Vertinimas 5/5
Ekranizacija:
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą