2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Knygų iššūkis 2013. 1 knyga: Nikolaj Frobenius "Laturo katalogas"


  Oficialiai. XVIII a. Prancūzija. Laturas Kirosas, palūkininkės sūnus, gimė be skausmo pojūčio. Nuo mažų dienų gimtajame miestelyje visų ujamas, motinai netikėtai mirus, jis iškeliauja į Paryžių keršyti tiems, kurie jo manymu, kalti dėl jos mirties. Paryžiuje jis tampa markizo de Sado liokajumi. Savo gyvenimimą paskiria kerštui ir anatomijos studijoms, nes užsibrėžęs rasti smegenyse skausmo centrą. „Laturo katalogas“ - tikslus psichologinis žudiko portretas, įspūdingumu galįs lygintis su garsiaisiais P. Suskindo „Kvepalais“.

   Ši knyga mano lentynoje pragulėjo kažkur 4-5 metus, būtent todėl ją ir įtraukiau į savo Knygų iššūkio sąrašą ir pirmąją paėmiau skaityti, nes antraip spėju, kad ji dar kokius 5 metus būtų gulėjusi kitų knygų šešėlyje.
   O dabar plačiau apie turinį. Romano pavadinimas mus iškart supažindina su pagrindiniu veikėju - Laturu ir nukelia į Prancūziją XVIII a. Berniukas pagimdomas, po vieno meilės nakties nuotykio, jeigu taip galima pavadinti, miesto paskolininkės ir aplinkinių nekenčiamos, išskirtinai nepatrauklios Bu-Bu. Jau nuo pat gimimo vaikas pasižymi savo išskirtinumu tiek išore - susiraukšlėjęs, nepatrauklus, didelėmis, tiesiog hipnotizuojančiomis mėlynomis akimis, tiek vidinėmis savybėmis - negeba jausti skausmo, turi polinkį smurtauti, kurį skatina beribis smalsumas ir nepaaiškinamas noras pažinti skausmą, suprasti kaip ir kur jis atsiranda. 
Nikolaj Frobenius
   Paslaptingomis aplinkybėmis mirus motinai Laturas išvyksta į Paryžių ieškoti žmogaus, jo manymu nunuodijusio motiną Bu-Bu, norėdamas atkeršyti. Čia jis gilinasi į anatomijos mokslo paslaptis (teoriškai ir praktiškai) ir tiesiog maniakiškai pasineria į skausmo centro smegenyse paieškas. Savo nusikaltimus - tyrimo objektus, teisina kerštu motinos žudikui, nors realiai jis pats net neįtaria, kuris tikrasis kaltininkas, taip tiesiog paprasčiau išsirinkti auką (nors jų būta ir atsitiktinių). O ir tie patys nužudymai greičiau impulsyvūs, nei planuoti.
  Knygoje man trūko (negaliu patikėti, kad taip sakau, nes dažniausiai man knygose to būdavo per daug) aplinkos aprašymų, taip pat nuoseklumo. Norėjosi, kad autorius būtų labiau pasistengęs nupasakodamas romano veiksmo aplinką, sukūręs įtikinamesnius ir ryškesnius veikėjų charakterius, išplėtojęs turinį, nes pastarasis buvo skurdokas, net susidariau įspūdį, kad knyga rašyta skubotai.
    Abejoju ar kam nors, kada nors rekomenduočiau būtent šią knygą, manęs ji neįtikino.

Vertinimas 2/5 

2 komentarai (-ų):

Juste rašė...

Na va, koks pirmasis iššūkio nusivylimas. Linkiu, kad visi kiti kūriniai būtų daug geresni.
Ir kaip siutina tos oficialios anotacijos, kai vieną kūrinį ar autorių gretina su kitu, nors jie net iš tolo negali būti lyginami...

Graca rašė...

Nieko nepadarysi, kas galėjo žinoti, kad taip nuvils knyga... tikiu, kad kitos iš sąrašo bus žymiai geresnės ;]
Nors neskaičiau P. Suskindo „Kvepalų“, bet filmą mačiau, ir tikrai abejoju, jog galima lyginti abi knygas. Aišku, pilnai šią nuomonę galėsiu pagrįsti tik perskaičiusi "Kvepalus" :)

Rašyti komentarą