Anotacija. Tragiškai nuskendus krovininiam laivui, žydro laukinio Ramiojo vandenyno
paviršiuje lieka sūpuotis vieniša valtis. Šio laivelio įgula – hiena,
zebras, orangutanas, karališkasis Bengalijos tigras ir Pi –
šešiolikmetis indų berniukas. Štai ir paruošta scena vienam iš
ypatingiausių pastarųjų dienų grožinės literatūros pavyzdžių.Jano Martelo „Pi gyvenimas“ – virsmų romanas, stulbinantis vaizduotės žaismas, ir sužavėsiantis, ir priblokšiantis skaitytoją. Tai istorijų pasakojimo triumfas, tai pasaka, kuri, pasak vieno iš veikėjų, gali priversti įtikėti Dievą. Ko dar skaitytojas begalėtų trokšti?
Atsiliepimai:
„Pi gyvenimas“ – ne tik lengvai skaitomas, įdomus romanas. Tai taip vingriai supintas pasakojimas, kad tiesiog negalima jo praryti vienu kąsniu, bet neįmanoma ir paprasčiausiai išmesti iš galvos. Toks „Pi gyvenimo“ stilius – istorijos tikroviškumas kelia abejonių, tačiau jas išsklaido pasakojimo gijų pynėjo meistriškumas. Kaip ir garsūs pirmtakai, tarp kurių paminėčiau „Robinzoną Kruzą“, „Guliverio keliones“, „Senąjį jūrininką“ ir „Mobį Diką“, tai istorija apie stebuklingą išgyvenimą sudužus laivui – berniuko nuotykiai, skirti suaugusiems.
* Margaret Atwood, The Sunday Times
„Pi gyvenimas“ – ne tik lengvai skaitomas, įdomus romanas. Tai taip vingriai supintas pasakojimas, kad tiesiog negalima jo praryti vienu kąsniu, bet neįmanoma ir paprasčiausiai išmesti iš galvos. Toks „Pi gyvenimo“ stilius – istorijos tikroviškumas kelia abejonių, tačiau jas išsklaido pasakojimo gijų pynėjo meistriškumas. Kaip ir garsūs pirmtakai, tarp kurių paminėčiau „Robinzoną Kruzą“, „Guliverio keliones“, „Senąjį jūrininką“ ir „Mobį Diką“, tai istorija apie stebuklingą išgyvenimą sudužus laivui – berniuko nuotykiai, skirti suaugusiems.
* Margaret Atwood, The Sunday Times
Nuostabus vaizduotės šėlsmas – svaiginantis ir klastingas, kupinas nevilties ir drauge neleidžiantis nusiminti. Šis romanas – įspūdingas kūrinys... Martelas demonstruoja meistro sumanumą ir nepaprastus pasakotojo gabumus.
* Publisher’s Weekley
Visoje fantastinėje kelionėje slypi užuominos į „Senį ir jūrą“, magiškasis Amado ir Markeso realizmas ir Beketo absurdas...
* Globe And Mail
Martelas atranda įstabiausių būdų, kaip išreikšti tai, kas ligi šiolei dar nebuvo išreikšta.
* Mail On Sunday
Knygos pradžioje man gan sunkiai sekėsi "įsivažiuoti". Spėju dėlto, kad tai buvo pirmoji knyga, kurią skaičiau savo naująja el. knygų skaitykle. Matyt reikėjo laiko ją prisijaukinti :) Šiuo romanu susidomėjau pamačiusi filmo anonsą ir žinoma užsikabinau už frazės "pastatytas pagal knygą". Taigi leidausi į paieškas. Rezultatu tikrai nenusivyliau.
O pasakojimas dėstomas šioje knygoje išties neeilinis. Indų tautybės jaunuolis, likęs vienintelis išsigelbėjęs po laivo katastrofos, klajoja gelbėjimosi valtyje po Ramųjį vandenyną daugiau nei pusmetį, na taip ne visai jis jau ir vienas, jo kelionės kompanjonas - tigras.
"Gyvenimas toks gražus, kad mirtis jį įsimylėjusi - pavydžia, savininkiška meile, griebiančia viską, ką tik gali."
Knyga įvairialypė: joje persipina religijos, tikrovė su fantazijomis, praeitis su dabartimi. Skaitant vietomis buvo sunku nulaikyti juoką, o jei ir pavykdavo vis tiek šypsena išsprukdavo nepastebėta, o kai kuriose knygos vietose buvo tikrai baisu - nugara bėgdavo šiurpuliukai.
"Pagrindinis gėrio kovos laukas - ne atvira publikos arena, bet mažutė proskyna kiekvieno širdyje."
Patiko, jog autorius realybę, kuri kartais buvo išties žiauri, perteikė per humoro ir lengvos ironijos prizmę. Knyga labai informatyvi - ji tarsi patobulintas išlikimo vadovas.
Pabaiga labai nustebino, taip ir liko "kabėti" abejonė pasakojimo tikrumu su galvoje besisukančiu klausimu - kuri versija tikroji? Aš renkuosi pirmąją :)
Vertinimas 5/5
O pasakojimas dėstomas šioje knygoje išties neeilinis. Indų tautybės jaunuolis, likęs vienintelis išsigelbėjęs po laivo katastrofos, klajoja gelbėjimosi valtyje po Ramųjį vandenyną daugiau nei pusmetį, na taip ne visai jis jau ir vienas, jo kelionės kompanjonas - tigras.
 |
| Yann Martel |
"Gyvenimas toks gražus, kad mirtis jį įsimylėjusi - pavydžia, savininkiška meile, griebiančia viską, ką tik gali."
Knyga įvairialypė: joje persipina religijos, tikrovė su fantazijomis, praeitis su dabartimi. Skaitant vietomis buvo sunku nulaikyti juoką, o jei ir pavykdavo vis tiek šypsena išsprukdavo nepastebėta, o kai kuriose knygos vietose buvo tikrai baisu - nugara bėgdavo šiurpuliukai.
"Pagrindinis gėrio kovos laukas - ne atvira publikos arena, bet mažutė proskyna kiekvieno širdyje."
Patiko, jog autorius realybę, kuri kartais buvo išties žiauri, perteikė per humoro ir lengvos ironijos prizmę. Knyga labai informatyvi - ji tarsi patobulintas išlikimo vadovas.
Pabaiga labai nustebino, taip ir liko "kabėti" abejonė pasakojimo tikrumu su galvoje besisukančiu klausimu - kuri versija tikroji? Aš renkuosi pirmąją :)
Vertinimas 5/5
Ekranizacija:
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą