Charles Bukowski "Paprastos beprotybės istorijos"

  Anotacija. „Paprastos beprotybės istorijos“ („Tales of Ordinary Madness“) – pirmasis lietuvių kalba išleistas kultinio Amerikos rašytojo Charleso Bukowskio trumpų istorijų rinkinys. Jame atsiskleidžia visas pamišėliškas, pribloškiantis, iš vėžių išmušantis literatūros chuligano Ch. Bukowskio talentas. Siurrealistinis Niujorko padugnių gyvenimo ir Edgaro Allano Poe poetinės beprotybės mišinys sprogsta neįtikėtina galia, skaitytojų galvose ištaškydamas visus griežtus etikos bei estetikos štampus.
  Skaityti šią knygą – tai tarsi išeiti į ringą prieš bokso čempioną. Kaliniai, lošėjai, vagys, prostitutės, juodadarbiai, girtuokliai ir poetai – Ch. Bukowskis rašo apie juos negailestingai, tačiau su humoru ir užuojauta. Jis nesiekia tyčia sukrėsti, tiesiog vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, – siaubingai gražų, kupiną paprastos kasdienės beprotybės.

   1983 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodęs Ch. Bukowskio rinkinys „Paprastos beprotybės istorijos“ buvo sudarytas atrinkus geriausius pasakojimus iš 1972 m. išleistos šio autoriaus knygos „Erekcijos, ejakuliacijos, ekshibicionizmai ir svarbiausios paprastos beprotybės istorijos“ („Erections, Ejaculations, Exhibitions, and General Tales of Ordinary Madness“). Sutrumpinti rinkinio pavadinimą pasiūlė ekstravagantiško italų režisieriaus Marco Ferreri

filmas „Storie di ordinaria follia“, 1981-aisiais susuktas pagal šią knygą.

Puslapių skaičius: 296
Leidykla: Kitos knygos, 2011
Perskaityta: 2014 01 18
Knyga: iš bibliotekos

"bloga literatūra - kaip bloga moteris: su ja beveik nieko neįmanoma padaryt."

   Perskaičius nors vieną Bukowskio knygą jį arba pamėgsti arba ne. Nemanau, kad galima likti abejingam šio autoriaus kūrybai. Taip, ji šokiruoja, neretai storžieviška ir tiesmuka literatūrinė kalba papiktina, o kartais tiesiog įžiebia šypsenos užuominą veide. Manau, jog daug kas priklauso nuo skaitančiojo požiūrio: ar jis nori (ir moka) nusiimti rožinius akinius ir į gyvenimą pažvelgti visai kitu kampu - pamatyti pasaulį be skrupulų, su visu purvu ir jo beprasmybe - ar ne.

Ch. Bukowski

   "žmonėms, sėdintiems už grotų, galima padėti tik vienu būdu: paleisti juos. ir tik vienu būdu galima padėti kariaujantiems žmonėms: sustabdyti karą."

  Bukowskis rašo tiesiai šviesiai be jokių "užlankstymų" ir pataikavimų skaitytojui. Priima ir rodo save tokį koks yra. Tikriausiai tai yra pagrindinės priežastys "pagimdę" manyje pagarbą šiam autoriui.

   "Paprastos beprotybės istorijose" rašytojas švelniai tariant "žaidė su manimi", nes taip ir nesupratau, kurie pasakojimai tikri, kurie tik autoriaus vaizduotės vaisius (aišku keli abejonių nesukėlė). Viename pasakojime pasirodo Činaskis, kitame ir pats Bukowskis "pamojuoja" iš knygos puslapio, o dar kitame "išdygsta" visiškai naujas veikėjas. Todėl įpusėjusi "spjoviau" į svarstymus kas tikra, o kas ne ir tiesiog mėgavausi "bukowskišku" pasauliu. 

    "Tarp milijonų moterų kartais ima ir pasitaiko viena, sugebanti išversti sielą it pirštinę."

   Tiesa, skaitydama apie hipodromą ir žirgų lenktynes kiek nuobodžiavau, kelis puslapius net praverčiau (shame on me :) ), tai tikriausiai dėl to, kad nemėgstu ir nesuprantu šio azartinio žaidimo (sporto?). Tai va, šiam kartui tiek. 

Vertinimas 4+/5