Anotacija. „Žmogus žengia per dabartį užrištomis akimis. Jis gali tik nujausti ir
spėlioti, ką išgyvenąs. Tik paskui jam bus nurišta nuo akių skarelė ir
jis, žvilgtelėjęs į praeitį, supras, ką nugyvenęs ir kokią tai turėjo
prasmę.“ „Juokingos meilės“ – jau ketvirtoji žymaus čekų rašytojo,
gyvenančio Prancūzijoje, Milano Kunderos (g.1929) knyga lietuviškai,
suteikianti progą palyginti tokius skirtingus forma, nuotaika, fabula jo
romanus ir atsidusti: na ir talentas!
Ar gali būti banalesnės temos XX
a. pabaigos postmoderniojo romano kontekste kaip jaunystė ir meilė? Bet
Milanas Kundera – raiškos virtuozas – kasdienes situacijas pakylėja į
naujos, ypatingos, „kunderiškos“ literatūrinės kokybės aukštumas. Šįkart
autorius imasi žaidimo (jausmais, situacijom) motyvo, o paskirus jo
siužetus (meilės istorijas) vienija mistika, mūsų laikais neįmanomas Don
Žuanas, juokinga jaunystė. „Ir žaidimas spendžia žmogui spąstus, ir
žaidimas yra nelaisvė žaidėjui…“ – yra sakęs M. Kundera. „Juokingose
meilėse“ veikėjų pradėti žaidimai dažnai ne tik išsprūsta jiems iš
rankų, bet ir sugriauna patys save.
Puslapių skaičius: 207
Leidykla: Tyto alba, 2001
Perskaityta: 2015 06 26
Knyga: nuosava
"Ir džiaugsmą dėl vyro šalia geriausiai galima išgyventi vienumoje. Jeigu be pertrūkio būtų šalia, džiaugsmas būtų pati laiko tėkmė. Sulaikyti jį galima tik vienatvės akimirkomis."
M. Kundera |
"<...> vaikiški troškimai išvengia visų brandžios dvasios spąstų ir dažnai išgyvena iki žilos senatvės."
O pats apsakymų rinkinys labai "kunderiškas", savitai įdomus. Vienos istorijos balansavo ant "neįdomu" ribos, bet [ačiū Dievui] jos nekirto, kitos taip ir nepasiekė zonos "vau!". Bet iš esmės buvo neblogai, kiek juokingos ir kiek ne tos meilės spręskite patys :)
Vertinimas 4-/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą