Knygų iššūkis 2013. 3 knyga. Haruki Murakami "Kafka pakrantėje"

   Anotacija. Šis romanas įvertintas pasaulinėmis literatūros premijomis: 2006 metais pelnė Pasaulio fantastikos ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimus. Pastarąjį iki šiol yra gavę tik aštuoni rašytojai, tarp jų ir Nobelio premijos laureatai Haroldas Pinteris bei Elfriede Jelinek.
   Romano herojus penkiolikmetis Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Vieną dieną Kafka pabėga iš namų ir įšoka į autobusą, vežantį į atsitiktinai pasirinktą Takamatsu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.
   Tuo pat metu pagyvenęs Tokijo gyventojas vardu Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę nužudydamas nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka rašyti ar skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamatsu, kur jis susitinka su klajojančiu Kafka.
Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje tarsi prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje šis pasakojimas įgauna modernią graikų tragedijos formą.

   „Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra „autsaideriai“. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“ Haruki Murakami, Randomhouse.com
   Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su J. L. Borgeso, G. G. Márquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.
   Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo noveles yra pamėgę kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu.

Haruki Murakami

 Dar vienas H. Murakamio šedevras nukeliantis į nepaprastą pasaulį, kuriame realybė ir mistiniai elementai susimaišo ir susijungia taip natūraliai, kad savo tikrumu galėtų įtikinti net ir skeptiškiausią skaitytoją (dar iki šiol atmindama "1Q84" žvilgčioju į naktinį dangų tikėdamasi išvysti mėnulių porą...).

   "Kafka pakrantėje" - knyga apie penkiolikmetį, pabėgusį iš namų ir bandantį išvengti likimo, kuris jam buvo išpranašautas jo paties tėvo. Vaikinas sutinka įdomių žmonių, su kuriais randa artimą ryšį, taip pat bando įminti su jo gyvenimu susijusias mįsles. Kaip ir galima buvo tikėtis - Kafka nepaprastas paauglys: daug skaitantis (tiek mokslinę, tiek grožinę literatūrą), mėgstantis vienatvę, klasikinę muziką, galintis tiesiog ramiai sėdėti terasoje, gerti arbatą ir mąstyti. 

   "Mama, tu sakai. Aš tau atleidžiu. Sulig tais žodžiais garsiai sutrupa apledėjusi tavo širdis."

   Murakamis nebūtų Murakamiu jei į kasdienius ir įprastus įvykius neįpintų ir magijos siūlo, kuris skaitytoją priverčia abejoti realybe. Siužete galima rasti paralelinio pasaulio užuominų, žmogų kalbantį su katėmis ir kitų ne ką įprastesnių veikėjų. Čia metafora seka metaforą, kuomet ir pats suabejoji, kas yra tikra, o kas tik neapčiuopiama sąvoka. Iš tikrųjų gan sudėtinga nepaklysti autoriaus raizgomame labirinte, tačiau kai rodos tuoj pamesi siužeto tėkmę Murakamis subtiliomis detalėmis skaitytoją grąžina prie pasakojimo esmės.
   Man knygoje patiko, kaip ir visose rašytojo knygose, rašymo maniera, minčių dėstymas, nenuspėjami įvykių posūkiai. Nepatiko - painus siužetas, kartais buvo sunku susigaudyti kas yra kas, o ypač kodėl viskas vyksta taip kaip vyksta. 

Vertinimas 4/5