2014 m. liepos 21 d., pirmadienis

Justinas Žilinskas "KGB vaikai"


   Anotacija. 

NUOTYKIAIS ALSUOJANTIS ROMANAS APIE NEĮPRASTŲ SUGEBĖJIMŲ TURINČIUS JAUNUOLIUS IR DĖL TO JUOS MEDŽIOJANČIUS „KAGĖBISTUS“

   KGB mirė. Tegyvuoja KGB. Tai pasakojimas apie ypatingus jaunuolius, kurie net griuvus Sovietų Sąjungai persekiojami praeities paslapčių. Tai mūsų gyvenimas 1996-aisiais, išpreparuotas ir išstatytas visų apžiūrai – saldžiarūgštis kaip „Bon Pari“ saldainis, juokingas kaip juostinės kasetės, pasenęs kaip pirmieji Lietuvos kelius raižę BMW, jaukus kaip blokiniai miegamieji rajonai. Pusiau fantastinis, pusiau istorinis romano veiksmas leis atpažinti save pačius, jei tik ėjome į mokyklą, studijavome, mylėjome, bėgome, patyrėme nuotykių 1996-aisiais. Gal ir jus kas nors seka?
Justinas Žilinskas (gim. 1974) – teisininkas ir dėstytojas, rašytojas ir publicistas, vaikų literatūros autorius. Save vadina pasakotoju, nes pagaliau suprato, kad viskas, ką jis gyvenime daro – tai pasakoja. Ir studentams apie tarptautinę teisę, ir skaitytojams apie praeitį ar genetiškai modifikuotą ateitį, ir vaikams (mažiausiai savo trims) apie traukinukus Čiukčiuką ir Puškutį. 2006 m. išleista autoriaus knyga visai šeimai „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ laimėjo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus metų debiuto paauglių literatūroje apdovanojimą.


Puslapių skaičius: 432
Leidykla: Aukso žuvys VŠĮ, 2013
Perskaityta: 2014 07 21
Knyga: iš bibliotekos

  Tikriausiai mano mama tiesiog ploja "katučių", nes perskaičiau dar vieną lietuvių autoriaus knygą :) Jau kurį laiką vis "paskalpuoja" mane, jog neskaitau savo šalies autorių kūrybos. Tai va ir tenka taisytis mamos akyse :)
J. Žilinskas
 Taigi... 1996-ieji....ar aš juos prisimenu? Taip. Bet mano prisiminimuose jokių KGB ir banditų nėra. Mano prisiminimai kvepia močiutės ką tik iš krosnies ištrauktomis cinamoninėmis bandelėmis, kurias dar karštas kišdavom į burnas, pagalvojus apie tuos laikus prisimenu "sekretus" užkastus po žemėm (dievaži aš jų esmės iki šiol nesuprantu :) ), žaidimus su pienėmis vietoje lėlių, braidymą basomis po balas ir senelio suręstas supynes nuskraidinančias iki dangaus... O šalia egzistavo ir kitoks pasaulis, kurio dalelę atradau šioje knygoje.
   Skaičiau ir netikėjau, vis savęs klausiau - ar tikrai taip čia, šioje mažytėje, bet tokioje brangioje Lietuvėlėje, galėjo vykti jei ne tokie tai bent panašūs įvykiai?.. Teko naršyti internete ir pasidomėti, daugiausia informacijos radau http://www.kgbveikla.lt/, skaičiau ir šiurpau, nes šios istorijos pusės dar nežinojau. Taip, romane aprašomi laikai jau po KGB, bet šios organizacijos sudrumstuose  mūsų šalies "vandenyse" vis dar buvo nuosėdų.
  O dabar trumpai apie pačią knygą. Labiausiai romanas patiko Rasos ir Viliaus apmąstymais ir juos  sekančiomis humoro dozėmis, reakcijomis į tam tikras situacijas. O kas liečia detektyvinę liniją, kai kur jaučiasi tam tikras pritempimas ar tarsi dirbtinis įtampos išlaikymas, bet iki pat pabaigos išlaikyta mane supanti nežinia neatėmė malonumo skaityti ir bandyti pačiai įminti paslaptis slypinčias knygoje. Pabaiga kiek nuvylė, na gerai nemažai nuvylė, liko dar daug klaustukų.

P. s. negaliu nepaploti  išradingumui kuriant viršelį - jis tiesiog puikus! Love it!
   
Vertinimas 4-/5

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą