Kristina Sabaliauskaitė "Silva rerum" arba Daiktų miškas

    Anotacija. "Silva Rerum" - lotyniškai „daiktų miškas“ - taip vadinta XVI-XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas?
    Knyga "Silva Rerum" tapo 2009 Metų Knyga, jai skirta 2009 Jurgos Ivanauskaitės premija.

    Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą - su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais - ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Puslapių skaičius: 286

Leidykla: Baltos lankos, 2008

Perskaityta: 2014 07 11

Knyga: nuosava, elektroninė.

K. Sabaliauskaitė

   Kiek nedrąsiai žiūrėjau į šią knygą, bijojau nusivilti, šiek tiek neramino kolegų pasisakymai, jog romane pilna "kilometrinių" sakinių ir t. t. Ir visgi manau gan neblogai susidorojau su išankstinės nuomonės nesusidarymu. Su "Silva rerum" pasinėriau ne kiek į daiktų, kiek į žodžių mišką. Nepaklydau, orientyrai buvo aiškūs ir kryptingai vedantys į tikslą - mėgavimąsi knyga, didžiavimąsi savo šalies istorija. O ir sakiniai nepasirodė ilgi, juk kai mėgaujiesi skaitoma knyga net neatkreipi dėmesio į sakinių ilgį ar jų struktūrą.
   Siužeto atpasakoti neketinu, nenoriu iš neskaičiusiųjų atimti malonumą patiems atrasti romano "lobius" ir paslaptis. Tad šįkart trumpai - knyga man labai patiko. Charakteriai ryškūs, įdomūs ir karts nuo karto nustebinantys. Nepriekaištingai sukurta aplinka be pastangų leido vaizduote nusikelti keletą amžių į praeitį ir kartu su veikėjais klaidžioti senojo Vilniaus gatvelėmis, vienuolyno celėmis, universiteto labirintais. Tiesa, kiek nustebino taip staiga iš pirmo žvilgsnio užsiplieskusi meilė, bet matyt ta nuostaba kyla iš netikėjimo, jog galima taip greit pamilti, tad išliko abejonė ar tai tik ne staigus, bet laikinas susižavėjimas? Dėl šios dilemos dar labiau nekantrauju sužinoti koks tolesnis Norvaišų likimas.


Vertinimas 5/5
   

Silva rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis,
brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji – kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta… - See more at: http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/grozineliteratura/proza/silvarerum#sthash.DRnedKiD.dpuf

Silva rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis,
brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji – kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta… - See more at: http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/grozineliteratura/proza/silvarerum#sthash.DRnedKiD.dpuf