Anotacija. Žymaus austrų rašytojo, vieno ryškiausių XX amžiaus moderniosios prozos
kūrėjų Franzo Kafkos (1883–1924) kūryba – ne vien romanai „Procesas“,
„Pilis“ ir „Amerika“ ar garsioji „Metamorfozė“. Mažiau žinoma jo
kūrybinio palikimo dalis – smulkioji proza – ne mažiau „kafkiška“.
Rašytojui Maxui Brodui turėtume būti dėkingi už tai, kad neįvykdė jo paskutinės valios „viską [neskelbtus rankraščius] be išimčių sudeginti ir padaryti tai kuo greičiau“…
Rašytojui Maxui Brodui turėtume būti dėkingi už tai, kad neįvykdė jo paskutinės valios „viską [neskelbtus rankraščius] be išimčių sudeginti ir padaryti tai kuo greičiau“…
Daug esu girdėjusi ir skaičiusi apie įžymųjį rašytoją Franzą Kafką, bet pati nebuvau nieko skaičiusi iš jo kūrybos. Nežinau kodėl pasirinkau būtent šią knygą, nes nelabai mėgstu trumpus pasakojimus ar noveles. Ir ką galiu pasakyti - pradėjau ne nuo tinkamos knygos (ir kas man buvo užėję...).
Tiesa, kai kurie pasakojimai patiko savo ironiškumu, lengvu humoru, o kiti dramatizmu, tragizmu ar net fantastikos elementais, bet likusieji buvo per trumpi, tarsi neužbaigti. Gal tą neužbaigtumą būtų galima įvardinti kaip erdvę leidžiančią pasireikšti skaitytojo išmonei ar fantazijai, tačiau man tos erdvės buvo per daug. Bet pati autoriaus rašymo maniera man patiko, todėl tikrai "neatsižegnoju" nuo kitų jo knygų.
Dabar jau tikrai žinosiu, ką raiškia išsireiškimas - "kafkiškas stilius". O tai yra gerai, šviečiuosi :)
Vertinimas 4-/5
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą