Filmas: "Kaip mes žaidėme revoliuciją" 2012

 

Oficialiai. 

Mes jėga, kai mūsų širdys plaka išvien!

Vakar kino teatre žiūrėjau naują lietuvišką filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją". Filme apie legendinę roko grupę „Antis" puikiai atskleidžiama, kaip jaunatviškas ryžtas ir energija, drąsa, stiprus, aštrus ir įtaigus žodis, daina pažadino iš sąstingio Lietuvą. Tai įkvepia ir šiandien. / Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė /

„Giedrė Žickytė savo šalies istoriją atranda per kiną. Jos filmas tikina, kad Lietuvos žmones „dainuojančiai revoliucijai" išjudino dainuojanti „Antis". Remdamasi filmuotomis kronikomis, ji tai ir parodo: roko koncertų ir roko maršų minia virto Sąjūdžio mitingų minia". /Kino kritikė Rūta Oginskaitė/

    1986 metai. Lietuvos kino studija išleidžia kultiniu tapusį muzikinį filmą „Kažkas atsitiko", kuriame nuskabėjo legendinėmis tapusios Vytauto Kernagio, „Foje" ir „Anties" dainos - „Santechnikas iš Ukmergės", „Laužo šviesa", „Kažkas atsitiko" ir daugelis kitų. Filmas sulaukė fenomenalaus pasisekimo, todėl vieniems iš pagrindinių jo sumanytojų - grupei „Antis" ir jos lyderiui Algirdui Kaušpėdui - kilo idėja surengti „Roko maršą", muzikinį renginį, kuris suteiktų galimybę tuo metu pogrindyje esančioms lietuviškoms roko grupėms išeiti į dienos šviesą ir pristatyti savo kūrybą plačiajai visuomenei. Juolab, kad tai atitiko tuometinės Sovietų sąjungos vedamą „perestrojkės" ir „glastnost" politiką.

   Pirmas „Roko maršas" surengtas 1987 m. Jame be „Anties" grojo grupės „Bix", „Katedra" ir Lietuvos pankų tėvas Nerijus Pečiūra su grupe „Už Tėvynę". Šis renginys padarė perversmą ne tik muzikiniame, bet ir politiniame Lietuvos gyvenime. Jis tapo lietuvių patriotizmo katalizatoriumi. Tad nenuostabu, jog 1988 m. „Roko maršas" atvirai rėmė susikūrusią Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir lietuvių siekį atkurti nepriklausomą valstybę. Visoje Lietuvoje vykusių „Roko maršo" koncertų metu skambėjo Lietuvos himnas, plevėsavo tūkstančiai Lietuvos vėliavų. Tauta budo.

"Antis"

   Vėliau sekė Baltijos kelias, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, tragiški 1991 m. sausio mėnesio įvykiai... Kartu su „Roko maršais", liaudies himnais tapusiomis „Anties", „Foje", „Bix", „Katedros", Vytauto Kernagio ir daugelio kitų atlikėjų dainomis, tai amžiams įrašyta į mūsų tautos istoriją, tapo neatsiejama mūsų tautinės sąvimonės dalimi.

   Apie visa tai bei apie spalvingą grupės „Antis" įkvėpėjo ir lyderio Algirdą Kaušpėdą asmenybę ir pasakoja filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją". Žiūrint šį filmą po kūną bėgioja šiurpuliukai, daugelis jo kadrų jaudina iki ašarų arba priverčia nuoširdžiai pasijuokti. Juk pasakojant apie „Antį" ir A. Kaušpėdą be kandžios ironijos neapseisi. Filmas pasirodė pačiu laiku - dabar, kuomet mūsų tautai kaip niekad reikia moralinės atspirties, įkvėpimo šaltinio, kuomet reikia priminti, kad visuomet sunkumų akivaizdoje buvome tvirti ir susitelkę, o mūsų kūrybingumas padėdavo įveikti, rodos, neįveikiamus dalykus.

   Filmą jau matę žmonės, jo premjera įvyko Europos šalių kino forumo „Scanorama" rėmuose, liko giliai emociškai paveikti nagrinėjamos temos ir sužavėti naujausiu režisierės darbu (ankstenis režisierės filmas „Baras" įvertintas „Sidarbinės gervės 2009" apdovanojimu). (iš Cinema.lt)

 

   Filme daug senų, archyvinių įrašų, taip pat pasakojimų iš pirmų lūpų - prisiminimų, kurie perduoda visai kitą Lietuvos Sąjūdžio istoriją, grupės "Antis" vaidmenį suvienijant tautiečius ir protestuojant prieš Rusijos primestą santvarką. 

   Iš tikrųjų niekada nežinojau nei kaip, nei kodėl susikūrė "Antis", galvojau šeip susibūrė "crazy" vyrukai, be išskirtinių balsų ir gabumų "pjauti" savadarbį roką, bet še tau, kad nori kaip aš klydau! Po filmo A. Kaušpėdas mano akyse tapo didvyriu - vyras juokdario kauke, bet revoliucionieriaus širdimi! Labai patiko!

Vertinimas 5/5