J. Jonasson “Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo”

   Oficialiai. Ilgas ir įvykių kupinas gyvenimas atvedė Alaną į senelių prieglaudą, kuri turėjo tapti paskutine jo gyvenimo stotele. Bėda ta, kad sveikata nežada jo apleisti net ir tądien, kai jam sukanka 100 metų. Visi renkasi didžiajai šventei: meras, miestelio žiniasklaida, senelių prieglaudos darbuotojai. Tačiau Alanas neketina dalyvauti. Jis nusprendžia... išlipti pro langą! 

   Taip prasideda Alano Karlsono mėnesio trukmės kelionė po Švediją. Gana komplikuota, nes jo ieško ne tik vietinė policija, bet ir nusikaltėliai, kurių lagaminas atsidūrė pas garbaus amžiaus senolį.
   Ši knyga – šis tas daugiau nei subtilaus humoro kupina paskutinio šimtamečio nuotykio istorija. Kartu tai kelionė per visą XX a. Pasirodo, kad šis žmogus ne tik buvo visų pagrindinių jo įvykių liudininkas, bet kai kuriuos jų netgi nulėmė! Būdamas sprogmenų specialistas, jis prisidėjo prie atominės bombos kūrimo ir turėjo progą susitikti su įtakingiausiomis XX a. asmenybėmis: Stalinu, Čerčiliu, Mao, Trumenu, Franku, de Goliu.

    Apie autorių.  Švedo Jonaso Jonassono (g. 1961 m.) knyga apie šimtametį pradėjo savo populiarumo kelią gana neįprastu šiais laikais būdu – iš lūpų į lūpas. Nebuvo jokios reklamos, jokių recenzijų. Visgi 2010 metais Švedijoje ji tapo perkamiausia knyga, tiražas perkopė milijoną! Po metų dėl teisių aukcionuose varžėsi didžiausios Europos leidyklos, o šiandien knyga išleista 30 šalių! Disney padalinys įsigijo teises ekranizuoti knygą Skandinavijoje. Prieš „išdrįsdamas“ parašyti pirmąjį romaną, J. Jonassonas dirbo žurnalistu ir televizijos prodiuseriu Šveicarijoje. Šiuo metu jis, grįžęs į Švediją, gyvena saloje su ketverių metų sūnumi ir keliomis vištomis.

Jonas Jonasson

   Nors dar tik metų pradžia jau žinau, kad šią knygą rinksiu kaip linksmiausią ir nuotaikingiausią šių metų knygą. Per daug nereklamuota, ir ačiū Dievui - nesukomercinta, knyga surado daug gerbėjų ir buvo tikrai gerai įvertinta skaitytojų. Jau vien perskaičius internautų komentarus negali ja nesusidomėti, o ir knygos pavadinimas labai intriguojantis ir daug žadantis.
   Autoriaus humoras man pasirodė panašus į J. Erlicko - nemažai tragikomedijos, absurdiškumo su sarkazmo prieskoniu, tik aišku švedų rašytojo humoro jausmas žymiai švelnesnis bei subtilesnis, mūsiškis autorius kur kas ironiškesnis.

   "<...> pirmiausia nuo vėžio mirė motina, ir jis sielvartavo, o netrukus tėvą, bandantį išgelbėti telyčaitę, prarijo pelkė. Tada Julius irgi liūdėjo, nes mylėjo tą gyvulį."

   Knygoje Alano nuotykiai ne tik kėlė juoką, bet ir stebino atsitiktinumais, žavėjo vyriškio paprastas požiūris į gyvenimą, žmones. Jis ne kvailas, tačiau savitas ir išskirtinis, lydimas sėkmės arba tiesiog "atsipūtęs" žmogelis, kuriam didžiausias malonumas gulėti viename iš šiltųjų kraštų paplūdimių ir gerti degtinę su šiek tiek colos. 
  Vienintelis, mano nuomone, knygos trūkumas, kad ji per daug užtęsta, o ir tų nuotykių, netikėtų susitikimų ir sutapimų buvo šiek tiek per daug (jau kažkas iš "fantastikos serijos") ... va :) 
   Bet visgi knyga šauni, rekomenduoju - puikus vitamino C šaltinis :)

Vertinimas 4/5