Paolo Giordano „Pirminių skaičių vienatvė“

Oficialiai.
JIS, JI, JŲ VIENATVĖ IR ... AUKŠTOJI MATEMATIKA
Paolo Giordano romanas „Pirminių skaičių vienatvė“ – tai pribloškianti istorija apie vienatvę ir meilę.
Pirminiai skaičiai dalijasi tik iš vieno ir iš savęs. Nors nepatiklūs ir vieniši, vis dėlto yra skaičių, turinčių skaičių dvynį, nuo kurio juos skiria tik porinis skaičius.
Romano „Pirminių skaičių vienatvė“ herojus, nepaprastai gabus matematikas Matija, yra tikras, kad ir jis – vienas tokių skaičių, o licėjuje sutikta Aličė – jo dvynė. Jie panašūs daug kuo... Tokia pati skausminga praeitis, tokia pat vienatvė, rodos, taip trokštama, bet ir be galo skaudi... Ir tas nesugebėjimas įveikti amžino atstumo tarp savęs ir kitų. Nuo pat vaikystės dienų iki brandaus amžiaus jų gyvenimo keliai vis susikirs, susilies ir nutols atkakliai stengiantis sugriauti juos skiriančias kliūtis.
Santūriai, bet su trikdančiu tikslumu Paolo Giordano tyrinėja skausmingai bręstančių ir ieškančių savo vietos gyvenime jaunuolių jausmus.
„Šį romaną, kaip mėgstamiausias mūsų vaikystės knygas, perskaitai vienu atsikvėpimu.“
La Repubblica
„Paolo dar kartą įrodo, kad nėra universalios, visiems bendros meilės formulės.“
 Le Parisien

Paolo Giordano

   Neabejotinai - PATIKO. Ir tikrai skaitysiu dar kartą. Šią knygą atsitiktinai pasiėmiau iš bibliotekos, užlėkiau skubėdama grąžinti dvi knygas ir neatsispyriau pagundai pasiimti daaaar, nors buvau sau pasižadėjusi, kad neimsiu nieko, nes nuosavų knygų pūpso gera krūva :) bet... negalėjau pasipriešinti knygų manijai :) ir likau labai patenkinta - knyga žavi, pamokanti, skaitėsi lengvai, greitai, daug gerų minčių radau. 
  Labai patiko pasirinkta tema - kaip vaikystės išgyvenimai pakeičia, įtakoja besiformuojančią asmenybę, ir kaip tokios asmenybės randa į save panašų žmogų, kuris jį suprastų ir be žodžių. 
  Teisybę pasakius nusivyliau pabaiga, bet ne dėl to, kad buvo neįdomi ar paviršutiniška, bet todėl kad tikėjausi ko kito, o ne pabaigos be pabaigos... bet labai labai tikiuosi, kad galbūt Paolo parašys tęsinį, man jo reikia! :)


 Vertinimas 10/10


Užkliuvo akys:

       "Juos skiria dvi plytų eilės, keli centimetrai tinko ir devyneri metai tylos."

       "<..>kad jam atėjo laikas susitikti su gyvenimu ir kad kelias, kuriuo ėjo užmerkęs akis ir užsikimšęs ausis nuo pirmos klasės iki diplomo, baigėsi. Jam vis dar buvo sunku kvėpuoti, tarsi būtų pritrūkęs dvasios iki galo užbaigti ciklui."

      "Juodu gyveno lėtai, nejučia skverbdamiesi į vienas kito pasaulį, kaip dvi žvaigždės, vis siaurėjančia orbita besisukančios apie tą pačią ašį, kurioms akivaizdžiai lemta kada nors susidurti viename erdvės ir laiko taške."