Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimas"

   Anotacija. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

   Margaret Atwood (Margaret Etvud, gim. 1939 m.) - viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Atwood yra gavusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą, o 2000 m. už romaną Aklasis žudikas pelnė prestižinę "Man Booker" premiją. Romanas Tarnaitės istorija laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių, jis kritikų lyginamas su George'o Orwello 1984-aisiais ir Aldouso Huxley'io Puikiu nauju pasauliu.

    “Laikas – spąstai ir aš juose įstrigau. turiu užmiršti savo slaptąjį vardą ir visus kelius atgal. Dabar mano vardas Fredinė ir aš gyvenu čia. Gyvenk šia diena, džiaukis kuo gali, daugiau tu nieko neturi”.
  
   Labai patiko. Savotiška, įdomi ir kiek kitokia knyga. Tiesą sakant mane žavėjo ne tiek pati istorija, kiek M. Atwood literatūrinė kalba, bei aforizmai. Labai džiaugiuosi šia nauja literatūrine pažintimi :)

Margaret Atwood

   Pati romano pradžia buvo gan sudėtinga ir paini, sunkiai gaudžiausi kaip, kas ir kodėl vyksta, bet autorė po truputį (vietoje ir laiku) išvyniojo priešistorę, kurioje buvo atskleistos priežastys atvedusios į dabartinę situaciją, į dabartinį Gileado politinį režimą. Knygoje taip pat galima rasti tarnaitės praeities detalių, prisiminimų nuotrupų apie gyvenimą prieš ir po perversmo.
   Griežtos taisyklės, pastovi kontrolė, fanatizmas, Fredinės emocijos, išgyvenimai, kuriuos privalo maskuoti po tarnaitės kauke, fiziniai, emociniai bei psichologiniai išbandymai dar labiau sustiprina šios santvarkos beprasmybės pojūtį, persunktą neviltimi - nėra jokio kelio vedančio į laisvę. 
   Nors tarnaitė savo istoriją pasakoja nenuosekliai, tačiau tai man tikrai neužkliuvo, greičiau priešingai šie "nukrypimai" geriau padėjo viską suvokti - po truputį, bet užtikrintai įsisąmoninti knygos siužetą.  
     Nors aš ir susidraugavau su knyga, bet manau ne visiems ji patiks... 
    Tačiau visgi jeigu patiko G. Orwell'o "1984" turėtų jūsų skoniui įtikti ir ši.

    P.s. nugara nueina pagaugai - visa skruzdžių armija, pagalvojus jei man tektų gyventi tokiame režime...siaubas.

Vertinimas 5/5

 Iliustracijos, atspindinčios keletą knygos epizodų: