Levas Tolstojus "Ana Karenina I, II"

Oficialiai. Levas Tolstojus (1828–1910) – vienas garsiausių rusų rašytojų. Romanas “Ana Karenina” laikomas vienu žymiausių pasaulio literatūros kūrinių. Jame atskleidžiama pražūtinga meilės istorija. (Ilgesnės anotacijos, deja neradau. Apmaudu kai toks žymus kūrinys aprašomas vos trimis trumpais sakiniais. )

Apie autorių:

Gimė: 1828-08-28
Mirė: 1910-11-07
Tautybė: Rusas

  Levas Tolstojus rusų rašytojas, akademikas, grafas. Gimė turtingoje dvarininkų šeimoje, Tulos Gubernijoje.  Išsilavinę tėvai mirė anksti. Vėliausiai tėvas, kai L.Tolstojui dar nebuvo nė 10 metų. Vaiko globą perėmė giminaitė T. Ergolskaja.

    Būdamas trylikos metų kartu su globėjais L.Tolstojus persikėlė į Kazanę, o 1844 m. įstojo į Kazanės universitetą, mokėsi rytietiškų kalbų, bet vėliau perėjo į teisės studijas.

    Studijų metais daug linksminosi, gėrė, todėl ne veltui kentėjo mokslai. 1847 m. metė mokslus ir iškeliavo į Jasnaja Polianos dvarą, ten planavo mokytis savarankiškai. Tačiau ilgai neužsibuvo ir iškeliavo į Maskvą , vėliau į Peterburgą vis blaškydamasis ir nerasdamas savo vietos.

Pirkinys

   Šiandien namo grįžau laaaaabai laiminga :)))))) su va šituo pirkiniu (prasisukau tik su 55Lt! Taip taip ir vėl giriuosi, gėda pelėda :) bet užtat kaip smagu!):

Richard Brautigan "Arbūzų cukruje"

  Oficialiai. "Arbūzų cukruje" – knyga apie komuną, savotiškas hipiškas manifestas.
  idMYRIS (ang.iDEATH) – tai vieta, kur saulės spinduliai kasdien vis kitokios spalvos, kur žmonės, pamiršę Užmirštų Reikalų prievartą ir neapykantą, sulipdė savo gyvenimus iš arbūzų cukraus ir leidosi į begalinius kaip svajonės kelius... Knygos pasakotojo, Margaretos ir Polinos meilės trikampis baigiasi tragiškai, bet arbūzų cukruje, rodos, nebeliko emocijų, o iš nuobodulio, pavydo ir neapykantos kuriami mitai.
  Arbūzų cukrus, statybinė bendruomenės medžiaga – ne tik fizinė medžiaga, bet ir dvasinė būsena. Tai medžiaga, iš kurios gaminamos lentos ir langai, bet drauge tai – ir produktas, iš kurio gimsta gyvenimo būdas. Jos natūralumas, saldumas, gaivumas ir neribotos galimybės (iš arbūzų cukraus galima gaminti net stiklą) yra gero gyvenimo metafora ir byloja apie visišką susiliejimą su gamta.

  Knygą  šiandien pasirinkau neatsitiktinai - gan plona, aiškiu, stambiu raštu, pagalvojau perskaitysiu per  max. porą valandų, norėjosi kažko lengvo, mielo (iš anotacijos taip nusprendžiau, visgi hipiai, komuna ir bytininkai žadėjo relax'ą, bent jau mano vaizduotėje).

    Pradėjus skaityti pirma šovusi mintis : "Kokie čia narkomano paistalai?". 

Richard Brautigan

  Na taip, turiu pripažinti, kad rašymo stilius šiltas, švelnus, paprastas, bet praktiškai nesuprantamas pats turinys... Ech užsidirbau ne vieną raukšlę kaktoje beskaitydama ir nesuprasdama apie ką čia kalbama, ir kas yra kas... Nors knygos nugarėlėje rašoma: "Literatūrinis bytininkų ir hipių kartos manifestas "Arbūzų cukruje" yra simboliška knyga, kurią perpras ne kiekvienas". Neperpratau.  

   Šiame, R.Brautigan sukurtame pasaulyje, žmonės laidojami upėse, stikliniuose karstuose, į kapus dar prideda fosforo, kad naktį šviestų: "<..>primindami, kas mūsų laukia". Saulė kas dieną šviečia vis kita spalva, teka šimtai upių, daug daržovių skulptūrų ir t.t. ir pan.

  Knygoje daug kalbama, tiksliau pasakojama apie "arbūzų cukrų" (kas ten per biesas??) - tai jis skystis, tai medžiaga naudojama statyboms, tai stiklas, iš kurio gaminami langai, žodžiu universalus daiktas. Prisipažinsiu laukiau, kada bus pradėti laižyti langai iš arbūzų cukraus, kaip kokioje pasakoje apie "Jonuką ir Grytutę". Deja, nesulaukiau.

   Kūrinys sukėlė nemažai emocijų - daugiausia pasipiktinimo, nusivylimo, dar pamąstymų - kokia užslėpta prasmė čia slypi, ir kodėl aš jos nematau? Gal autorius to ir norėjo? Tebūnie.. bet išvada tokia - NEPATIKO.

Vertinimas 0/5

Skaitydama klausiau muzikos, užgrojo daina, mano manymu labai tinkanti šiai knygai: :)

 

Stephen King „Švytėjimas“

Oficialiai. Žiemos sezonui atvykęs į „Panoramos“ viešbutį kalnuose drauge su Torensų šeima - gavusiu ten prižiūrėtojo vietą Džeku, jo žmona Vendi ir mažuoju Deniu, - norom nenorom imi jausti tai, ką jaučia užpustytame sniego, atkirstame nuo viso pasaulio prastos šlovės viešbutyje S. Kingo herojai, imi baimintis to, kas slypi už kiekvienų iš šimto dešimties kambarių durų, žaidimų aikštelėje, gyvatvorėse, lifte, kas kelia siaubą jiems, visų pirma „švytėjimo“ dovaną turinčiam Deniui, imi ieškoti išeities iš klaidžių „Panoramos“ ir žmogaus sielos labirintų taip, kaip jos ieško romano herojai.

APIE AUTORIŲ: Stephen King vienas ryškiausių ir produktyviausių amerikiečių rašytojų, kuris parašė virš 200 knygų, pagal kurias sukurta daugybė filmų. Labiausiai žinomas siaubo, fantastikos srityse.

Siuntinukas:

  Sveiki, neiškenčiu nepasigyrusi, ką šiandien gavau paštu (mama nupirko ir atsiuntė, su slapta mintimi, kad jai irgi teks paskaityti :) ). Dabar pagrindinė dilema - nuo kurios pradėti? Kaip jūs manote?

David Nicholls "Viena diena"

Oficialiai. David Nicholls romano „Viena diena" istorija prasideda 1988-ųjų liepos 15 dieną. Ema Morli ir Deksteris Meihju švenčia išleistuves. Rytui brėkštant išmintingoji ir visada griežtus principus turinti Ema guli lovoj su vėjavaikiškuoju Deksteriui, kuriuo žavisi jau kelerius metus,  ir po kartu praleistos nakties dalinasi savo ateities planais... Rytoj jie pasuks skirtingais keliais. Garbėtroška Deksteris ruošiasi keliauti, jis svajoja apie ekstremalų gyvenimą daugybės moterų apsuptyje, savo pavardę įsivaizduoja mirguliuojant laikraščių antraštėse. Tuo tarpu Ema yra užsispyrusi jauna moteris, pasiryžusi sunkiai dirbti ir gyvenime daug pasiekti. Ji turi aiškias vertybes ir tikslus, kurių niekada neišduoda. Tad Ema abejoja, ar ši naktis su Deksteriu nebuvo klaida, bet... juk jo rytoj nebebus.

Ir iš tiesų jie pasuka skirtingais keliais, tačiau ši naktis tampa jų savotiškos draugystės pradžia. Romano veiksmas apima du dešimtmečius. Kiekvienoje dalyje veiksmas vyksta tą pačią kalendorinę liepos 15 d. ir taip kas metai atskleidžiama tolesnė šių dviejų žmonių gyvenimo ir tarpusavio santykių istorija. Romano struktūra išties neįprasta ir intriguojanti.

   David Nichols romanas „Viena diena" - tai juokinga ir graudi istorija apie meilę ir draugystę, apie tai, kad kartais visą gyvenimą taip ir gyveni net neįsivaizduodamas, kad tai, ko ieškai, yra visai šalia tavęs...