Levas Tolstojus "Ana Karenina I, II"

Oficialiai. Levas Tolstojus (1828–1910) – vienas garsiausių rusų rašytojų. Romanas “Ana Karenina” laikomas vienu žymiausių pasaulio literatūros kūrinių. Jame atskleidžiama pražūtinga meilės istorija. (Ilgesnės anotacijos, deja neradau. Apmaudu kai toks žymus kūrinys aprašomas vos trimis trumpais sakiniais. )

Apie autorių:

Gimė: 1828-08-28
Mirė: 1910-11-07
Tautybė: Rusas

  Levas Tolstojus rusų rašytojas, akademikas, grafas. Gimė turtingoje dvarininkų šeimoje, Tulos Gubernijoje.  Išsilavinę tėvai mirė anksti. Vėliausiai tėvas, kai L.Tolstojui dar nebuvo nė 10 metų. Vaiko globą perėmė giminaitė T. Ergolskaja.

    Būdamas trylikos metų kartu su globėjais L.Tolstojus persikėlė į Kazanę, o 1844 m. įstojo į Kazanės universitetą, mokėsi rytietiškų kalbų, bet vėliau perėjo į teisės studijas.

    Studijų metais daug linksminosi, gėrė, todėl ne veltui kentėjo mokslai. 1847 m. metė mokslus ir iškeliavo į Jasnaja Polianos dvarą, ten planavo mokytis savarankiškai. Tačiau ilgai neužsibuvo ir iškeliavo į Maskvą , vėliau į Peterburgą vis blaškydamasis ir nerasdamas savo vietos.

    1851 m. Levo Tolstojaus brolis karininkas Nikolajus pasiūlė vykti į Kaukazą, stebėti kovų su kalniečiais. L.Tolstojui patiko stebėti kaukaziečių kovą už laisvę, jų santykius su valdžia. Šie veiksniai įtakojo pirmųjų kūrinių temas kaip „Kaukazo apysakos“, „Antpuolis“, „Karas ir taika“.

Lev Tolstoj

  Vėliau L.Tolstojus kilo karjeros kariuomenėje laiptas, buvo drąsus ir narsus vadas, už tai gavo kelis valstybinius apdovanojimus. Tačiau reikia paminėti, kad tarnavimas armijoje jam buvo gana nuobodus.

   Rašytojas mirė 1910 m., kai nusprendė pakeliauti į niekur. Važiuodamas traukinyje susirgo ir mirė.

   Mažai kas nėra girdėjęs pavadinimo "Ana Karenina", girdėjau ir aš, ir ne kartą - spektakliai, šokio interpretacijos, filmai ir tt. Bet iš tikrųjų nė karto nebuvau nei mačiusi, nei skaičiusi "Anos Kareninos", todėl nė nenutuokiau apie ką ši knyga, nebuvau skaičiusi ir L.Tolstojaus kūrinių, todėl nežinojau ko tikėtis, bet visgi ryžausi paimti knygą į rankas, atsiversti ir pasinerti. 

 “Visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, o kiekviena nelaiminga – nelaiminga savaip.”

   Taigi apie ką gi knyga? Apie žmonių gyvenimus, jų pasirinkimus, meilę, nuoskaudas, atsakomybę ir pareigą savo visuomeniniam statusui, apie pasmerkimą, pavydą, žodžiu apie žmogiškus jausmus ir išgyvenimus. Nemažai politinių peripetijų, kurios perteikiamos veikėjų pokalbiais, man tas buvo gan nuobodu, nemėgstu politinių išvedžiojimų. Autorius per savo sukurtus personažus (net liežuvis nesiverčia taip sakyti, jie pavaizduoti taip tikroviškai, jog atrodo, kad tikrai tokie žmonės egzistavo) aiškiai išreiškia pagarbą ir meilę darbui, ypač fiziniam, taip pat savo požiūrį į mokslą, koks svarbus yra išsilavinimas ir kaip jis įtakoja žmogaus asmenybę, praturtina gyvenimą, atveria naujas galimybes.

   Romano veikėjai - Rusijos aukštuomenės atstovai, vienas su kitu susiję ne tik savo statusu, bet ir giminystės - draugystės ryšiais. Nors knygos pavadinimas "Ana Karenina", tačiau veiksmas sukasi ne tik apie ją. Autorius atveria duris ir į kitų šeimų gyvenimus, jų santykius, problemas, o tai labai praturtina kūrinį. Aišku veiksmo gal ir ne per daugiausiai, tačiau emocijos stiprios, kaip ir sukurti charakteriai. Mane blaškė tas rusų įprotis (nuostata?) vartoti vardą, tėvavardį ir pavardę, kūrinyje nemažai veikėjų, todėl pradžioje buvo gan keblu susigaudyti kas ir kaip, kokie giminystės ryšiai jungia vaizduojamus žmones. 

 "<..>jeigu myli, tai myli visą žmogų, koks jis yra, o ne kokį norėtum, kad jis būtų."

   Po šios knygos L. Tolstojus tapo vienu iš mėgiamiausių mano rašytojų, dėl paprasto, aiškaus rašymo stiliaus, lėtai įtraukiančio į kitų žmonių gyvenimus. Ne kartą pagavau save mąstant, kaip aš elgčiausi tokioje situacijoje, aišku sunkoka įsivaizduoti, kai gyveni visai kitokiu laikotarpiu, kada nesi taip suvaržytas visuomenės suformuotų nuostatų, tačiau man pakankamai gerai sekėsi įsijausti. Mėgstu psichologiją, todėl patiko skaityti lėtai - nagrinėti jausmus, jų diktuojamus poelgius.

   Knyga - pripažinta klasika, perskaitai ir jauti lyg būtum atsigėręs gero, išlaikyto, brangaus vyno, kurio skonis dar ilgai maloniai kutena gomurį, tik su knyga kitaip - ji maloniai ir ilgai kutena mintis :) 

Vertinimas 5/5

Labai laukiu filmo, su mano viena iš mylimiausių aktorių. Aišku yra ir senesnių ekranizacijų, bet laukiu būtent šios: