G.Soucy “Mergaitė,kuri mėgo žaisti su degtukais”

Oficialiai: Apleistas dvaras po lietaus pritvinkusiais debesimis, virtų šparagų spalvos pušynas ir mergaitė, svajojanti apie pasaulio stebuklus už devynių jūrų, ryjanti žodynus, gainiojanti laumžirgius smaragdiniais sparnais, keičianti keistojo Teisingojo Atpildo tvarsčius ir renkanti bičiulius grybus…
Vieną dieną visagalis jos tėvas išleidžia paskutinį atodūsį ir palieka vaikus savarankiškai tvarkyti pasaulio reikalų…
Šios burtų knygos žodžiai – tai baltos karavelės, vėjo genamos pirmyn. Skaitydami juos, mes plaukiame kartu su metraštininke, užrašinėjančia nepaprastus įvykius, į nepažįstamus ir paslaptingus kraštus.

Gaetan Soucy

Romanas „Mergaitė, kuri mėgo žaisti su degtukais“ – neįprasta, žanro ribas peržengianti knyga, kurioje jungiasi psichologinio trilerio, fantastinio romano, filosofinės pasakos elementai.

Knyga tikrai įdomi, šokiruojanti, užburianti. Patiko. Tačiau šis tas erzino - sunku buvo suprasti kas, kaip, kodėl, mergaitė kalba sava kalba, taip kaip ji supranta daiktus, įvykius (o tiksliau nesupranta). Kai kuriuos sakinius teko skaityti ne po vieną kartą, nes sunku buvo suprasti esmę, buvo painu, o tas mane labai blaškė, sunku buvo pilnai įsijausti į pasakojamą istoriją. 

Vertinimas 9/10 (balą atimu už painumą :) )