Alvydas Šlepikas "Mano vardas – Marytė"

   Anotacija. Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.

    Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais.

   „Karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, jie – tarp pralaimėjusių, nes žuvusieji buvo jų tėvai, o našlės – jų motinos. Pasaulis plytėjo piktas ir pavargęs. O jie – tik vaikai. Tačiau – vilko vaikai. Ši knyga – apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį.“ – Alvydas Šlepikas.

Jojo Moyes "Aš prieš tave"

   Anotacija. Lu Klark žino, kiek yra žingsnių nuo autobusų stotelės iki jos namų ir kad jai patinka dirbti miestelio arbatinėje. Ne paslaptis jai ir tai, kad ji turbūt nemyli savo vaikino Patriko.
Tačiau Lu nė nenumano, kad netrukus neteks savo mėgstamo darbo ir kad jai atsivers naujo žinojimo horizontas bei gniaužianti kvapą iki tol nepatirtų jausmų gelmė.
   Vilas Treinoras žino, kad po motociklo avarijos prarado norą gyventi. Žino, kad dabar viskas atrodo menka ir atgrasu. Taip pat jis žino, kaip šiai beprasmybei padaryti galą.
   Tačiau Vilas nežino, kad netrukus į jo pasaulį įsiverš nuostabioji Lu. Ir nė vienas iš jų nenutuokia, kaip juodu abu pakeis lemtinga akistata su neįprasta galimybe vienas kitą turėti arba visam laikui prarasti.

Knygų iššūkis 2014

   Nors ir nebaigiau praeitų metų Knygų iššūkio, tačiau vis tiek su  nekantrumu laukiau šio, naujojo. Iššūkiai man patinka, o ypač visokie "to do" list'ai (net  darbus namuose mėgstu susirašyti į sąrašiuką :) ). Taigi, viliuosi, kad šiais metais sugebėsiu šiame savo sąraše prie kiekvieno punkto sudėti varneles :)

Markus Zusak "Knygų vagilė"

   Anotacija. MENKUTIS FAKTAS - JŪS MIRSITE

    1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo.

Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.

ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS
ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS

Jeanette Winterson "Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai"

   Anotacija. Įvaikinta religingų evangelikų šeimos, Džanetė įtiki esanti Dievo išrinktoji ir rengiasi tapti pamaldžia misioniere, tačiau sulaukusi paauglystės ji įsimyli kitą mergaitę, taip sukeldama siaubingą skandalą. Fanatiški religinės bendruomenės nariai nutaria „išvaryti iš jos velnią“ ir griebiasi prievartinio egzorcizmo seansų...

   Didžiosios Britanijos rašytoja, Britų imperijos ordino kavalierė, daugelio literatūros ir kino premijų laureatė Jeanette Winterson užkopė į populiarumo viršūnes būdama vos 26-erių. Debiutinis jos romanas „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai“ („Oranges Are Not The Only Fruit“, 1985) sukėlė aštrias diskusijas, tačiau galiausiai buvo palankiai sutiktas kritikų bei skaitytojų ir pelnė Vaitbredo premiją.

   Pasak rašytojos, „Apelsinai“ – grėsmingas romanas. Jis griauna stereotipus, apnuogina šeimos gyvenimo šventumą kaip klastotę ir pavyzdžiais parodo, kad tai, ką bažnyčia vadina meile, iš tikrųjų yra psichozė.

Mitch Albom "Dar bent vieną dieną"

Anotacija.

Tik paklauskite savęs, ar kada nors esate praradę žmogų, kurį labai mylėjote ir su kuriuo trokštate dar bent kartą pasikalbėti, atsilyginti už tuos laikus, kai manėte, kad jis amžinai bus kartu. Jei taip, žinote, kad galite visą gyvenimą praleisti skaičiuodami dienas ir niekas neprilygs tai dienai, kurią norėtumėte susigrąžinti.

O jei jums vis dėlto pavyktų?

     Romanas „Dar bent vieną dieną“ – tai nevykėlio beisbolo žaidėjo Čiko Beneto išpažintis, skirta motinai. Sugadinęs sau gyvenimą, palikęs šeimą, nepasiekęs karjeros aukštumų, Čikas mato vienintelę išeitį – savižudybę. Tačiau... jis vieną dieną pakimba tarp gyvenimo ir mirties. Ir susitinka savo mirusią motiną, kurios sunkų gyvenimą ir pasiaukojamą meilę jis tik dabar supranta ir įvertina. Švelniai ir nepriekaištaudama, mama veda jį savo gyvenimo vingiais, o Čikas vis aiškiau mato, koks buvo nejautrus ir nedėkingas sūnus. Regisi, tik dabar, kai jo paties gyvybė kabo ant plauko, jis atiduotų viską, kad tik galėtų atitaisyti padėtį. Jei likimas jam skirtų dar bent vieną dieną...

Nicholas Evans "Arklių užkalbėtojas"

  Anotacija. Romaną „Arklių užkalbėtojas“ N. Evansas parašė grįžęs iš kelionės po pietvakarių Angliją. Ten sutiktas kalvis rašytojui papasakojo apie arklių užkalbėtoją, sugebantį kuždėjimu nuraminti ir sutramdyti narčiausius žirgus. Pagal šią istoriją 1995 m. parašyta ir į daugiau kaip dvidešimt kalbų išversta knyga iškart sužavėjo milijonus skaitytojų visame pasaulyje; garsus JAV režisierius ir aktorius Robertas Redfordas pagal ją sukūrė filmą.

   Slidžiame kaimo kelyje vairuotojas nesuvaldo furgono ir šis nuslysta į pakelę, užkliudydamas jodinėjančią paauglę. Mergaitė, Greisė Maklin, ir jos žirgas Piligrimas stipriai sužeidžiami. Sužeidžiami ne tik jų kūnai, bet ir sielos: po avarijos netekusi kojos, Greisė vis labiau užsisklendžia savyje, o nešvariame kaimo tvarte įkalintas Piligrimas tampa nebesuvaldomas ir agresyvus. Veterinarai, praradę viltį sutramdyti žirgą, siūlo jį pribaigti, tačiau mergaitės motina, garsi žurnalistė Anė Maklin, nusprendžia rizikuoti viskuo, ką turi, ir, prievarta įsisodinusi dukrą bei pasiėmusi Piligrimą, išvyksta į Montaną ieškoti neįtikėtinomis galiomis garsėjančio vyro, Tomo Bukerio, gebančio švelnumu pasiekti ir nuraminti visų kenčiančių būtybių sielas.